Crash and Burn Girl

Positive

2012-01-12T12:24:00.003+02:00

Tokia žiema mane nervina. Nei sniego, nei saulės. Aišku, šiek tiek buvo ir to, ir to, bet šiaip jau galėtų ateiti pavasaris. Šviesa niekada niekam nepakenkė. Neveltui ją taip vertino viduramžių filosofai. (aha, man vakar buvo egzas).

HAPPY NEW YEAR!

2011-12-31T20:48:00.001+02:00

Man šie visai patiko. Sugebėjau išdramblėt, sugebėjau numest dar daugiau. Linkiu siekti SAVO tikslų ir siekti jų dėl savęs, džiaugtis, tuo ką turite ir nenustoti tikėti. Laimės, gražių akimirkų ir KAŽKO BEPROTIŠKO. Ačiū, jei dar aplankot šitą blogą, kurį buvau GEROKAI apleidus. SMAGIAI APTURĖKIT ŠIAS ŠVENTES.
O poto sesija. :D

voila

2011-12-16T16:52:00.001+02:00

Tas momentas kai pamatai ir kaina nebesvarbi. My french dream came true. :) :3

nieko ypatingo

2011-11-21T11:28:00.000+02:00

Everything went well. Really, better than I expected. Smagus bdėjus. Dar beto, gavau stipendiją. WOOOEHOOO. Tiksliau, dar negavau, bet ją paskyrė ir turėčiau gauti ją kažkada greitai šiom dienom. Tai va tiek norėjau pasigirti. Pagyrų puodas amžinai.

Today

2011-11-15T11:35:00.001+02:00

TIPO VALIOOoOooO

lemme rant a little

2011-11-02T22:20:00.000+02:00

Karštas vynas, didelės picos, ledai ir blynai su tuo kaip jis ten, ryžu sirupu. Enjoying my "studies" to fullest. Bet tai honestly, jaučiu, kad pataikiau ne ten. Šiuo momentu jaučiuos ITIN susirūpinusi savo studijų klausimu. Pasirinkimu, to be exact. Šiaip, visai niekam nesvarbu, kad 10klasė nėra tinkamas laikas pasirinkti KUOM TU NORI BŪTI, o tuo labiau stoti ką tik baigus, jei nuo 10 klasės nieks kaip ir nepasikeitė. Kaži, ar iš didžiausio matematiko padarysi kokį tai filosofiją. NORS visko būna, bet ne čia kąsu šunį. Esmė ta, kad mes dar per jauni žinoti ko norime. Ypač kai esame problematiškos būtybės, kiekienas savo DYYYDELIO IR STORO gyvenimo romano protagonistas, kai saulė sukasi apie mus ir kai žinome, kad už mūsų pasirinkimo dar stovi tėvai. Tai va. Sufeilinau manau aš su savuoju. Filosofiją jau per šikną lenda. Čia rimtai. Kai jokio kito mokslo apart jos nėra, tiesiog lieka per daug laiko tokiems apmąstymams ir visokiai tuštybei. Gal ne visokiai, bet vienai ir galingai, kuri nuolatos nori būti užpildyta bent jau anglų kalba (džysis, humanitarinis fakas, anglų kalbos nėra) ar kokia tai... kita kalba, ar kažkuom (išskyrus matieką ir info. Filosofija ok, įdomu, bet TRŪKSTA mokslo, trūksta. Programa žada nemažai, bet kolkas tai verčia žiaukčiot. Nu ok. Bet ne whining'it, kad šūlė yra šūdas. NES ŠŪLĖ YRA ROJUS. Nu iš dalies. Užimtumo klausimu TAI YPAČ.

hi

2011-10-21T10:51:00.000+03:00

imma gonna be vegetarian.
kodėl?
kad visada būčiau food-conscious, galėčiau mylėt gyvūnus be priekaištų, kad juos valgau ir consuminčiau mažiau šė, kurio esti toje mums "taip reikalingoje" mėsoje.
TAI VA.

this is not a fashn blog, but

2011-10-19T19:37:00.000+03:00

Mira tai tiesiog ideali. Daug nėra ką šnekėti. Gal mažiau negu Daphne Guinness, bet tikrai daugiau negu visos ten tos Džiovanos Bataglios, Hanelės ir šiaip milijonai kitų stylistų/blogerių/kitokių mados aukų.
Kas jūsų favoritė/favoritas?

Happy girls are the prettiest

2011-10-13T22:02:00.000+03:00

Just look at this momma. Su savo Stelos apdarais ir mielais vaikučiais šviečia kaip šviesaforas. O kur dar naujas belniukas saldainiukas?
Aš tai šiuo atveju greičiausiai forever ugly.

2011-10-11T17:44:00.001+03:00

Laisvai konstatuosiu faktą, kad viskas mane užknisa. V I S K A S. Net ir tu, skaitytojau. Nene, čia juokauju. Iš tikrųjų, užknisa aplinka. Sušiktas ruduo, sušiktas universitetas, sušikta rutina, sušiktas viskas. TAIP, no expectations no disappointments man negalioja, aš gyvenu kažkur anapus ir įsivaizduoju, kad viskas visada bus puiku ir gerai. Taip, universitetas užpisa, užpisa ir ta mintis, kad visiems ten daug geriau. O aš sėdžiu ir ilgiuos mokyklos. Chacha, labai juokinga, bet tiesa. Laisvas gyvenimas, tūsai, jojo, kurgi ne. Pavieniai tūsai, nuobodžios paskaitos, idiotai grupiokai, per daug laisvo laiko, informatikos paskaitos UŽPISA. Kitaip tariant, visas tas naujas etapas yra visiškai nenusisekęs. Jau jaučiu, kaip jums manęs gaila. Man ir pačiai savęs gaila po velnių. Norėjau kitaip. NAXUI REIKĖJO Į UŽSIENĮ TRENKTIS, VIS KAŽKAS NAUJO BŪTŲ.
Suprantu visus kaimiečius, jiems čia viskas nauja. O man - nei miestas, nei gatvės, nei absoliučiai bet kas. Žinoma, kasdien ten neidavau, bet kur kas kaip žinojau. Nu tai ir nafik nuobodybė. Žmonės, žmonės čia susirinkę belekas belekur. Nafik supranta jie studijuoja, nei juos domina filosofija. Stojau, kad įstočiau - here's their motto. Tai ir va. Gailiuosi iš dalies. Ir noriu mesti. Bet jei mesčiau ir tai mano gyvenimas būtų aboliučiai tuščias. Tokios tuštybės nebūčiau regėjus. Iš kur žinau? Nujaučiu. Tai va. Sedėsiu čia, kaupsiu pinigą ir kelsiu sparnus. Px, kad emigranto dalia nelengva, bet mane užpiso, TIKRAI UŽPISO visa ta rutina. Tas pats per tą patį. Nuobodesnio gyvenimo turbūt įsivaizduoti negalima.

---

Galiu pasakyt, kad po šio įrašo jaučiuos daug ramesnė. Viskas sudėjau į lentynėles ir nusiraminau. Eisiu pažiet GG ir pasportuot. Gero vakaro.

jeigu jums gera nuotaika, neskaitykit

2011-09-27T21:12:00.000+03:00

Tiesa, su kuo daugiau žmonių būni, tuo vienišesnis jautiesi. Vienintelis, nors ir nestabilus draugas yra alkoholis, ir tai gana retai pasitaikantis, tačiau nors minutei užgniaužiantis negatyvumą. O pats vieninteliškiausias draugas tyliai traukiasi iš gyvenimo. Taigi lieku viena. Tai kas, kad tų aceit draugų - daug? Nafik man tų draugų išvis. Taip norėčiau nenorėti bendrauti su vos ne bet kuom, tik kad pašnekėčiau. Dėlto jaučiuos INCREDIBLY debiliškai ir vienišai, net negėda pripažinti. Kyla daug durnų minčių, aišku, stengiuos jas ignoruot, bet tas klausimas "kokia prasmė" vis lieka neatsakytas. I need a mercy.

Can I have a Chuck Bass, okay, without a limo but with a bucket of flowers and smile on his, for like, everyday?

2011-09-22T21:58:00.000+03:00

ARBA RODOT GOSSIP GIRL DABAR IR ČIA. Trūksta romantikos mano gyvėnime. Bet gėrimū užtenka. Bent tiek.

2011-09-17T22:06:00.002+03:00

o ar minėjau kaip velniškai sunku akriuky išsirinkt tašę?

oh come over here and let's have fun.....

2011-09-17T21:59:00.003+03:00

YOU CAN FILL MY TUMMY ANYTIME

oh my

2011-09-17T21:57:00.000+03:00

Pervargau! Oj, tikrai taip. Silpnumo akimirkos skamba taip žaviai, bet po velnių, jau verčia mane nerimauti. Nėra smagu, kai tik pavalgius vėl norisi kažko... nes neturi jėgų. Net atsistoti. O poto sukaaasi, sukaaaasi debesys... sukasi smeeegenys.. vat vat akurat. Smegenys. Vakar jos patyrė ŽEEEURIŲ šoką. Informacijos perteklius per pirmas dvi pranešimo minutes... ir kažkoks mažas žmogeliukas susiėmęs už galvos laksto po smegenis. Jou, vaizduotė mano nebloga, bet viskas įvyko taip greit, kad net nespėjau to sugalvoti. Jis pats lakstė. KAIP AWESOME. Vėl panirau į kosmosą ir klausiau.
Medijos - žmonių tęsiniai. Oh for fuck sake, kokie tęsiniai. Kąskart pagalvojus apie tai kyla vis naujos interpretacijos ir ką tu vaikeli, pirmakurse nori čia suprasti? Buka, buka, buka. Labai gerai, kad ne aš viena. Tai bent tiek. Na ką, medijų filofė eina mylėt išminties. Ir mylės išmintį kai jau bus filosofė. Ok, nekalbėsiu dar ta tema, nes nemanau, kad galiu būt filosofe, nors viskas taip artima, o kartu ir tolima ir netgi nebežinau, pametu dabar savo mintis. Medijų filosofija ne juokas, ok. AŠ DAR BŪSIU KIETA. Kaip Sodeika, oh lord, I love this man.
Šiaip, kalbant apie meilę, tai fantazijos atšoko, vertėjas riteris, tfu princesė kažkur nujojo. Oh well, bus tu princų, bus tų riterių, dabar man reikia miego ir gryno oro. Ir SVEIKO MAISTO. Nes ėdu šūdą.

chaotiškai romantiškos gaidos

2011-09-14T20:59:00.000+03:00

Šiuo metu gyvenu chaose. Kitaip nepavadinsi. Žūt būt privalau sustoti ir suvirškinti. Bet, aš tik valgau ir valgau, bėgdama. Ir springstu naujienomis, įvykiais, draugais, aplinka, nuotykiais. Oj oj oj. Stovykla buvo įvairi. Nenoriu plėstis, bet buvo smagu. Ir gėdinga. Šiek tiek. Kadangi jau mažai pamenu, AČIŪ DIEVUI UŽ TAI, nebekankina sąžinė. Tik tragiškos žaizdos ant kulnų mena tris BAISIAI ilgas dienas.
Na, o dabar jaučiuosi kaip koks viduramžių riteris (man patinka viduramžiai), kuris nuolatos gražiai kalba apie savo širdies damą... TAIP TAIP, AŠ RITERIS. Nes tas princesė, tikras princesė. Juk žinot mane - man reikia nedaug. Kadangi per daug jau atstumia (STOVYKLAVIMO PATIRTIS). Užtenka tik miegoti greta, upsy daisy, užsiverst viens ant kito, poto prabudus gėdingai nustelbus akis ropštis iš tos lovos, iš kurios, vajė, kaip sunku išlipti. Nene, viskas buvo labai sweet, ne tas žodis kaip sweet. Aš greičiausiai eilinį kartą perdedu, per buvo malonu jausti šilumą, kai aplinkui visi dreba. O dar tos akys.
KVAILA KVAILA, FILOSOFĖ KVAILA.
Gyvenu chaose, kaip ir sakiau.

food fooood foooooooooooooood

2011-09-08T09:33:00.000+03:00

Uoj kokia aš šikna. TIESIOG ŽIAURI. Praėjo savaitė nuo universiteto pradžios... o aš sugebėjau pastorėti... KILU. O vakar vakare.. VISAIS DVIEM. O Dieve, jūs nė neįsivaizduojat kaip tai mane stumia atgal. Į šlykštų čipsų ir šokoladukų liūną, augančius kilogramus ir dėlto kaltinamus kontraceptikus, įsipūtusius žandus ir pasišlykštėjimą savo kūnu. Ok ok, nereikia taip žiauriai, bet pastarosios dienos buvo žiaurios. Pirmadienį sušveičiau tris šokoladukus, picą, dar kažkokio mėšlo. Apie skonį nešneku, apie porcijas tuo labiau. Antradienis, ŠŪDAAAAAAAAAAS taipogi. Vakar - čipsų pokelis. Sportas - ABSOLIUČIAI JOKIO. Ir tai mane varo iš proto. Vat tuoj tuoj, pavirškinu pusryčius ir einu mankštintis. Taip taip, ir jokių šiandien saldainių. Bent iki rytojaus. O RYTOJ Į STOVYKLĄ VAŽIUOJAM, VISOM TRIM DIENOM. Tai reiškia: laisvas alkoholis, laisvas šokoladas, laisvas kitoks šūdinas maistas, užkietėję viduriai ir išpūstas pilvas. Turiu baikt dievagotis, bet negaliu, nes tai tikrai O DIEVE. Blogiau negali būti. Ėdimas, besaikis, net nebūnant alkanai. Tai stresas. Nervai. Kuriuos per stovyklą turėčiau nuraminti. Labai tikiuosi tai įvyks. Ir bus NYREALIAI SMAGU. Ir be jokio nesveiko ėdalo. Imsiu obuolių, persiką ar nektariną, bananų, gal kokį.... KĄ DAR. Nebežinau... Miūslikai yra š, tai teks griebtis kokių nors sveikų užkandžių. Kurių mūsų žemelėje neįmanoma rasti. I'll give a try. Anyway, aš žiauriai socializuojantis žmogus, tai turbūt maistą išdalinsiu. Jaučiuos kaip labdara.
O tiems, kas galvoja, kad tai yra žiauriai idiotiška skiesti apie maistą ir bijoti to kilo ar dviejų, galiu pasakyti: DO NOT REWARD YOURSELF WITH FOOD, YOU'RE NOT A DOG. Maistas nėra kažkoks atlygis. Maistas turi teikti energijos ir šiek tiek malonumo, o ne daug malonumo ir velniškai daug graužaties vėliau.
Tai va.

keeping my head...

2011-08-31T20:06:00.002+03:00

I don't think I'll ever be enough. Oh, well.

OHMYGOSH

2011-08-28T21:52:00.000+03:00

Mintis apie universitetą šiuo metu mane vimdo. PO ŠŪDINOS dienos, visiškai nenusisekusios vasaros jaučiuos... pavargus. O viskas tik prasidės. AI BLET, atsiprašant, tikrai nemėgstu keiktis, tiksliau nebemėgstu, bet tas nelemtas nuovargis, tikrai ne geležies trūkumas mane graužia. Nervai, oo brolyti, nervai išvis. Kada paskutinį kartą jie nebuvo įtempti? Ačiū Dievui, nuo jų manęs neberia. Kas būtų jei dėl streso pradėčiau spuoguotis? Na, tai blogiau už raupsuotą. Nors, tiesą pasakius, neretai tokia ir jaučiuos. Kažkokia kitokia, visada netokia, ne kaip kiti, kažkokia nenormali. Bandau save statyti į rėmus, bet iš jų iškrentu, kartais atrandu ramybę, o kartais sėdžiu ramiai ir atrodo išokčiau dabar per langą. Nene, tokių minčių pasitaiko labai retai, tikrai laaaaabai retai. Nes viskas juk... TAI KAS PO VELNIŲ, KAD VIENĄ KARTĄ GYVENAM, viskas laikina ir paprasta ir nieko čia ypatingo nėra. Life is just a melody, na vat taip. Nors gali sakyt, kad tai ir sinfonija, netgi nesibaigianti (man patinka Polarkreis 18), bet kas išto, po velnių, jei vis tiek viskas taip nuobodu, blanku ir amžino nerimo daugiau nematau. Šiaip, reaguoju į viską ramiai. Ir nematau tikslo nervuotis. Viskas taip savaime gaunasi. Tokia natiūra, kaip sakant. Bet, kad viskas gausis natūraliai visur ir visada, tai jau ne. Nu nafik, nervina ta mintis, kad antradienį bus kažkoks susipažinimo vakarėlis ir ten reikės būti ir šiaip. Neturėsiu draugų, nesuprasiu mokslų, valgysiu ir storėsiu ir dar liūdėsiu. Taip norėčiau, kad visi šitie mano nervai atsipirktų.

aaaa

2011-08-23T11:16:00.000+03:00

Kas a?
Sėdžiu ir nervinuosi dėl universiteto. Visi atrodo tokie faini, kieti ir pnš (KĄ JAU PASAKYSI PRIEŠ TOKIUS JEIGU VISI SIGUR ROS KLAUSO), o čia aš, tokia biškį, mėmė. Nemoku būt kieta, nemėgstu vaikščioti į klubus ir šiaip, bet kur, jei naktis. O tusovčikai gonna tūsintis. O aš sedėti kaip mėmė namie ant kompas ir galvoti, kokia aš apgailėtina. NENORIU ŠITO SCENARIJAUS. Tikrai labai nenoriu, nes velniškai bijau likt viena. Nenoriu to universiteto. Bet jis ateis. Labai apgailėtina situacija.

TVITERIS

2011-08-19T17:11:00.000+03:00

Kažkada kažkas anonimiškai klausė apie tviterį. Buvau jį ištrynus.
Kadangi sprogstu iš neturėjimo ką veikt (vakar parėjo telikas..), susikūriau naują.
partimepanda - if you want to follow.

nereikšmingai, bet

2011-08-18T10:16:00.000+03:00

Ką tik gyriaus, kad neturiu apie ką rašyt. O dabar sėdžiu, vos ne su ašarom akyse ir galvoju, kad aš prakeikta. Pirmi močiutės žodžiai taip pat buvo apie prakeikimą, mama tik grįžus namo pareiškė lygiai tą patį. Kas buvo?
Aną savaitę pasiskundžiau blogu regėjimu, šeimos gydytoja nusiuntė pasitikrinti, čia pat vietoje. Viena akis 1, kita 0,8. Nu tai ok, nieko blogo. Patikrino akispūdį - va problema ir išlindo. Nusiuntė. Užvakar nuėjom užsiregistruoti. Sako, spalio mėnesiui. AEK TU žinai kur, pagalvojau. Sakau, man universitetas prasideda. Ok, tai įgrūdo mane į vakar dienos rytą, wooeehooo. Nuėjau, checheche, visa apsipatenkinus. Patikrino regėjimą, viena akis 0,7, siplnoji vapšė 0,5. Che, galvoju nejuokinga. Poto akispūdis. Vėl tas pats. Padaro dar vieną procedūrą - grįžtu pas gydytoją, o tas žiūri toks, nustebusiai liūdnas - tai jo vaikeli, registruojies pas glaucomos gydytoją, prašyk, kad kuo greičiau. AŠ TOKIA VISA JĖĖĖ - o tokiam amžiui gali būti? TAI NE BLE, matėsi iš jo veido. Taip, gali.
Vėl pasiteisinusi universitetu ir pasinaudojusi registracijos moteriškių gerumu įslenku į kitą savaitę daryt tyrimų. KADA AŠ IŠLIPSIU IŠ TŲ GYDYTOJŲ?

undisclosed desire

2011-08-15T18:01:00.000+03:00

Atleiskit už post'ų retumą, tiesiog nėra noro rašyti. Beto piežasčių - taip pat. Neseniai išlipusi iš po jūrinės depresijos (na, kai grįžti ir velniškai nori atgal) ir įklimpusi į kitą, ne itin linksmą liūną. Tad ką čia ir pasakosi. Priežasčių mažiau nei atrodo, tačiau išpučiu reikalą kaip PMSininkė. Šokoladas, deja, neguodžia, nors nė ir nebandžiau "gydytis" juo, bet ar taip, ar taip - šūdina savijauta nedingsta. Galvodama, ką čia įdomesnio pakurpti pradedu analizuoti tas priežastis. Ir vėl grįžtu prie naujo etapo, kuris manęs kolkas nei kiek netenkina. Kaip tik - baugina. Nenoriu aš į tą universitetą, nenoriu studijuoti iš viso, galiausiai noriu to, kas neįmanoma. Nors, juk viskas įmanoma. Tačiau realizacijai KOLKAS galimybių nėra. Tai ir neįmanoma, ir nėra ko čia sukti galvą. Bet kaip po velnių nesuksi jeigu tai atrodo vienintelis dalykas, kurio noriu. Atrodo, spankstu kaip kokia dvylikametė, TROKŠTANTI nepasiekiamo. Užsimanė kiaulė bananų, kaip sakant. Kartais taip norisi imti ir kažką daryti dėlto, o kartais tiesiog nuleisti rankas (jų realiai net nepakėlus) ir tikėtis, kad viskas susidėlios. Taip norėtųsi prasukti kokius 10metų ir pamatyti kaip viskas bus. Nes kolkas viskas labai nuobodu. Kolkas imuosi antro varianto. Ir savo "svajonės" neatskleidžiu.

some damn perfection

2011-07-29T10:08:00.000+03:00

uni!

2011-07-27T10:18:00.000+03:00

Kalbate su studente, sakau močiutei. CHACHACHA, tikrai taip. Vakar, po žiauriai ilgo laukimo, alkio & skausmo, begalinio trypčiojimo ir beorės aplinkos, patapau stundenčioke. Dar nulinuke, net ne fuxe, kol jokių krikštynų nebuvo. Užsirašiau, žinoma, ir į fuxų stovyklą ir į būrelius (dizaino ir yogos) ir jau laukiu nesulaukiu kada studinsiu. NENENE, pirmą tai prie jūros važiuosiu.
Rašau dar vis apimta euforijos, patikėti negalėjau, kad pirmu prioritetu pasirinkta programa, vf, per pirmą turą YR MANO. Spiegiau prie pc kone minutę. Netgi begalinis laukimas ir visos tos negandos prie pasirašant nesugadino puikios nuotaikos. BET BUVO. Dėka mamos nužliumbiau visą špaklį - sako ji - pasiimk pasą. Sakau o kortelė netinka? NENENENE REIKIA PASO, jis pas tave. O tas žalias daiktas tikrai ne pas mane. NU IR PRASIDĖJO namų vertimas. Paaiškėjo, kad mama kalbėjo apie ID kortelę, kuri pas mane visada turi vietą ir niekad nepasimeta. Nu ir nafik, dėjau keiktis. SENIAI JI PAS MANE PINIGINĖJ LAUKĖ PASIMATYMO SU BANKU. Tai ne, reikėjo kelti vėjus. Na nieko, po to šiaip ne taip atsitiesiau ir nuvažiavom susimokėt.
Kalbant apie mokėjimą, nustebino keikuries žmonės. Jau stovint universitete ateina ir klausia - o kur čia tą 120 pervesti? O reikia mokėti? Koks čia mokestis?
Galvoju, gal iš medžio iškritę. Tu stoji, tu PRIVALAI pasidomėti visom subtilybėm. Jei žinai tik lamabpo, savo programos ir universiteto pavadinimą, bet nežinai kokius dokumentus reikia neštis, už ką sumokėti ir pnš, nu tai... atsiprašau dunduk, bet malonėk susižinoti iš anksto, o ne universitete. Tai pogalais tavo interesas, o ne universiteto. Nepykit, kad aš taip, bet tikrai sunervino. TU STOJI, O NEŽINAI KĄ DARYT. Krisk atgal į medį!
Be visos nežmoniškos marmalionės, vis tiek galiu pasakyt esu laiminga. ĮSTOJAU į naują etapą. Tereikia susigyventi.

NA KĄ

2011-07-15T22:28:00.000+03:00

Laikau atestatą savo rankose, vedinuosi su juo, dalinu pažiūrėt kitiems, mosuoju juo prieš fotoaparatus... Eh, tas popiergalis (netgi visi du) reiškia vieno etapo pabaigą. Ir man dėlto velniškai liūdna. Nors, liūdna ir tai, kad keikurie važiuoja tūsint į Štabą. Na ir kas. Šventimas klube - ne šventimas.
Daugiau nuotaikos turiu filosofuot ir apžvelgt viską kas buvo, ar bent jau bandyti statyti tą viską į kažkokius atsiminimų rėmus. Sunku apžvelgti tuos keturis metus, neskaitau tų aštuonių vidurinėj, kurie man praktiškai nieko nereiškė. Keturi paskutiniai metai buvo ypatingi, ne visada labai prasmingi, bet tikrai kardinaliai pakeitę visa, kas buvo anksčiau. Prieš keturis metus vasara buvo itin nervinga, galbūt netokia nervinga kaip ši, bet buvo baisu. Nežinia, kažkas labai naujo. LABAI EXCITING. Ar priims ar ne. Kokia bus nauja klasė, mokytojai, aplinka. Viskas nebuvo kaip iš pasakos. Up and down, up and down (biškį Škėmiškai). Buvo ir idealių akimirkų buvo ir nekokių. Lai gerosios nenugrimzta užmarštin. Smagu bus prisimint geras akimirkas. Bet kas spaudžia ašarą, kuria gėda braukt sėdint prie švytičio monitoriaus ir netoli mamos, tai jie. Jie, kurie buvo biškį Fucked up, biškį Fruktai, bet kartu ir fabulous fenomenai. Nepakartojami. Nevieningi, bet kai reikia išlikdavę kartu ir kovodavę... kokioj tai sporto šventėj. Kartu atšventę vestuves, pasitrynę ant stulpų, stūmę ant kitų, rodę pažangumą. BUVO SMAGU. Ir nebežinau, dar nesuvokiu, kaip teks ištverti be jų. Kaip reikės eiti į naują etapą, jau visiškai savarankiškai be jokio auklėtojo ir be jokių tėvų. Vėl viskas nauja, vėl viskas iš pradžių ir iš naujo. Ir vėl kažkas NAUJO. Tokio kardinaliai naujo.
Nenoriu to. Kolkas noriu dar noriu būt mokykloj. Deja, antriems metams nepalieka...

Joninės

2011-06-24T21:20:00.000+03:00

Išeik į lauką tave apmyš, įsijunk kompą - pradės griaudėt ir žaibuot. Tai ir sėdžiu namie. Darau jogą kai nėr ką veikt. Tai va. Tokios ir Joninės. Būčiau Jonė, būtų kitaip.

DIDYSIS SVORIO METIMAS PART1

2011-06-24T20:42:00.000+03:00

Keletą naktų šitą post'ą rezgiau mintyse. Ne dvi naktis iš eilės, bet su geroka pertrauka. Šiaip, net nežinau nuo ko ir pradėti. Daug dalykų, kuriais noriu pasidalinti, bet JŲ TIEK DAUG, kad bijau pamiršti.
Gerai, visų pirma nereikia galvoti, kad svoris kris greitai. Pirmą mėnesį man nukrito 5 kilai, o tai iš tiesų daug. Nesitikėkit, kad ir jums kris lygiai taip pat ar dar daugiau. Aišku, iš pradžių kris daug. Poto kūnas pradės spyriotis ir nebenorės atiduoti riebalo. AR RAUMENS. Bet apie tai vėliau. Esmė ta, kad tai ilgas procesas - aš jame jau beveik ketvirtas mėnuo. Su pertraukom (savaitės, praeitą savaitę, kas mane dabar labai gąsdina kad nenumečiau nieko). Nieko baisaus jei paslysit. Svarbiausia greitai keltis atgal ir nepamiršti savo tikslo.
Gerai, o kaip mesti tą svorį. Atsakymas atrodo lengvas - sportuok ir valgyk mažiau ir sveikiau. Atrodo šitie faktoriai yra lygiaverčiai. DEJA, NE. Gali sportuoti valandų valandas sporto salėje (ko aš nedarau, kadangi per brangu, nors labai norėčiau pasilankstyt ant eliptinio ir pabėgiot ant bėgimo takelio), tačiau efekto gali sulaukti atvirkštinio. TAIP, JEI NEDAVALGYSI IR PERSISPORTUOSI SVORIS GALI IR AUGTI. Mityba, kad ir kaip man tai nepatiktų, turi didesnę įtaką svorio metimui. O ypač probleminei zonai - pilvukui. Abs are made in the kitchen, not gym. Unfortunately. Beje, jei jums kilo ir kitokių atsakymų kaip mesti svorį, tai galiu iškart pasakyt - jie neteisingi :D Kodėl? O todėl, kad badavimas NEPADĖS, vien tik sportas - taip pat. Kas dar? Skrandžio mažinimo operacijos, obuolių actas, DIETOS? Absudas. Vienintelis kelias yra sveikas kelias, taip, truputį sumažintos porcijos, dažni valgymai (kas 3-4valandas), sportas bent 5 dienas per savaitę, padidintas aktyvumas, mažiau sedėjimo. Bet dar kartą pasikartosiu - labai svarbu ir KĄ dedat į burną.
Tai ką dėt į burną ane? Gal pradėsiu ko reikėtų atsisakyti. Visų pirmą tai saldumynų. Šokolado, sausainių, visko kas saldu ir kaloringa. Čipsų, viso makdonaldo ir visokio kito junk'o. Ir nemanykit, kad makdonaldo salotos yra sveikas ir geras pasirinkimas - jos storina dar labiau nei burgeriai. Moksliškai įrodyta ir tai, kad suvalgius junk'o jo norėsis ir dar kelias dienas po suvalgymo. O taip pat visų išvardintų "gėrybių" valgymas nuvarys ir į depresiją. GARANTUOTAI. Nesakau, kad kartą per savaitę suvalgius saldainį jums pasidarys liūdna, bet kasdien šokoladas + čipsai - garantuotas kelias į pražūtį. Tiek iš išorės, tiek ir iš vidaus. Kam save gadint, jei gali džiaugtis dvigubai.
Priklausomai nuo to, kokį maistą valgai priklauso ir tavo nuotaika. Taip, tikrai. Valgyk sveikai, nepersivalgyk - jausies laiminga. Ėsk čipsus ir šokoladą, ypač kai aceit meti svorį - ooooj kokia graužatis poto užpuls. O ir svarstyklės nesišypsos - gyvenimo tragedija. Ko dar reikėtų atsisakyti. Duonos. Baltos, ypač batono, bandelių ir šiaip visokio crap'o iš kvietinių miltų. Juoda duona gal ir nėra tokia bloga, ypač jei ji ruginė, tačiau duona nėra mums būtina. Nebent ji pilno grūdo, tik iš ruginių miltų. Jokių kvietinių miltų. O DEJA, pas mus pilno grūdo duonos gali ieškot su žiburiu ir vis tiek nerasi. Nežinau, kaip Vilniuj, bet Kaune jos NĖRA. Yra dvi išeitys. Daniška bandelė maximoj - 80centų, išeitų keletas riekučių. Kita išeitis - kepti duoną namie. Prisiminiau ir trečią, kuri galbūt papildytų antrąją - maximoj yra pirkti pilno grūdo bandelių mišinys. Terlionės gal ir nemažai, bet manau, pabandysiu. Gerai, KO DAR ATSISAKYT? Pagaminto maisto, pusfabrikačių, dešrelių, sulčių, jogurtų, sūrelių, alkoholio. Kodėl pagaminto maisto? Ta prasme, pagaminto parduotuvėse. Paskaitykit etiketes. KOKIO ŠŪDO TEN TIK NEPRIDĖTA. Kalorijų taip pat nepagailėta. Juk svarbu, kad produkta nesugestų. Alternatyva - gamintis savo. Netik gera praktika kaip būsimoms namų šeimininkėms, bet ir daug geresnis skonis ir sveikesnis pasirinkimas. Juk žinai ką dedi kai gamini. Taigi gaminkit namie. Užima daug laiko? PAPASAKOKIT. Jei tikrai nori padėti sau ir savo kūnui turi negailėti laiko jam. Mityba, kaip jau sakiau, yra LABAI svarbi. Tad jei ėsi tik kažkokio velnio prifarširuotą maistą, tai svarstyklės tau suks špygą. Deja, taip yra. Pusfabrikačiai taipogi nieko gero. Netingėkit gamint. Dešrelės, dešros, šlapdešrės, rūkyti gaminiai. Tai tik kanopų ir krakmolo produktas. PRODUKTAS, tai yra ne maistas, kuris reikalingas kūnui, o papildoma medžiaga, kuri greičiausiai pakenks. Kodėl TEPUS RIEBALŲ MIŠINYS ARBA JOGURTO PRODUKTAS PIGESNIS? Dėlto, kad tai š. Daug riebalų, BLOGŲJŲ riebalų, mažai baltymų ir daug daaaaauuug nenaudingų medžiagų. Pirkit vištienos filė, kalakutienos filė. Krūtinėlės irgi yra labai gerai, tačiau dėl jų kainos sau leist tai gana sudėtinga. Bent jau man. SAKYKIT, TAIGI JEIGU JAU TAIP METI SVORI TAI KODĖL NEGALI? Todėl, kad ne viską leidžia finansai. O VA IR ŠPYGA.
Gerai, sultys. Kuom jos blogos? Ogi tai tik kalorijos. Tuščios kalorijos. Nei tos sultys jus užpildys, nei suteiks "vitaminų". Ką sako etiketė tai yra niekas. Tik šviežiai spaustos sultys turi vitaminų. Tos, kur dulka lentynose tokios vitaminingos kaip surūgęs pienas. O, dar apie jį. Nuo vaikystės kalta mintis, kad pienas sveika yr NETIESA. Jo reikia kuo mažiau. Kodėl? Manot, jis naturalus? Prifarširuotas ne ką mažiau nei visi produktai. Su hormonais, gal ir be E. Kalcio šaltinis sakot? TAČIAU JIS NE VIENINTELIS. Ne visi pieno produktai yra nenaudingi. Jogurtai. Priklauso nuo to kokie jie. Vienintelis naudingas - Rokiškio naturalus liesas jogurtas. Jame daugiausiai baltymų ir mažiau angliavandenių. Kaina - 2 litai už didelį indelį. Graikiškas jogurtas, kurio pas mus nėra yra didžiausias baltymų šaltinis iš pieno šeimos. Varškė - kurios AČIŪ DIEVUI YRA, taip pat daug baltymų turintis dalykėlis. Gerai, kodėl aš čia skiedžiu apie baltymus.
Ogi todėl, kad jie yra svarbiausi. Kuo jie pranašesni už angliavandenius? Jie palaiko mus ilgiau sočius. Kuo daugiau maiste baltymų, tuo ilgiau nenorėsi valgyt. Argi ne gerai? Tačiau, jie pildo mus ilgiau nei angliavandeniai. Sotumas pasijaučia vėliau nei suvalgius daugiau angliavandenių. Nesakau, kad jie nereikalingi. Tačiau reikia juos skirti. Vieni suteikia energijos trumpam laiko tarpui (čia visi tie tortai, pusfabrikačiai, SALDŪS vaisiai ir pan.), kiti užpildo mus taip pat greit, bet energijos suteikia kiek palaukus. Čia visos košytės, daržovės, riešutai. Rinktis reikėtų antrus. Riebalai - taip pat reikalingi, jei jau juos norėjot išmest iš savo valgiaraščio. Tačiau jie kaip ir angliavandeniai turi grupes. Yra GERIEJI - alyvuogių aliejus, riebios žuvytės, riešutai, avokadai. Jų mums reikia. Tačiau visi tie trans fat, saturated fat (nepykit, kad angliškai) - čia tai jau nono. Nereikia, negalima, nereikalinga. Net ir su saiku retom progom.
50procentai baltymų, 35procentai angliavandenių, 15procentai riebalų. Maždaug taip. Daržovytės, vaisiai, mėsa, žuvis, grūdai, truputis pieno produktų. Daržovės tinka visos. Vaisiai - nereikėtų valgyti dažnai ypač saldžių. Kaip mangai, daugiau nebesuvalgoju :D. Mėsa - vištiena, kalakutiena yra geriausia. Žinoma, ne kepta aliejuje. Viskas, kas gruzdinta aliejuje yra negerai. Kotletukai nesiskaito. Žuvis - svarbu ne rūkyta ir ne riebiame padaže. Tunas, lašiša - daug baltymų. Beto ir skanu. Grūdai. KOŠĖS KOŠYTES. Tik ne visos. Miežiai, manai, soros. Vienžo - baltos košės nieko gero. Balti ryžiai taip pat. Rinkitės rudus, basmati, laukinius, ilgagrūdžius. Geriausias dalykas yra avižinė košė. Tik nepirkit košių su priedais, t.y. skoniais. Geriausia neskaldyti grūdai. Dribsniai jau apdirbti. Betgi nėra labai blogi. Sausi pusryčiai. Jei pilno grūdo - taip. Jei geltoni - ne. Pilno grūdo sausų pusryčių YRA. Ir skanių. Tik nereikėtų padauginti. Kartu SU PIENU. Jo kaip sakiau, kuo mažiau. Varškė, naturalus jogurtas, svieži sūriai - gerai. Sūreliai, jogurtai su skoniais, majonezas (jei riebus) irgi nono. Kiaušiniai, žinoma, gerai. Baltymų šaltinis. Tačiau nereikia tikėti mitu, kad vertingiausias tik kiaušinio baltymas. Valgyt reik visą kiaušinį, nereikia išsidirbinėt.
Dar nepakalbėjau apie alkoholį. Taip, mylių alų, mylių vyną, mylių sangriją, myliu vermutą. BET neskaitant kalorijų, jis labai nenaudingas sveikai mitybai. KO MAŽIAU ŠITO VELNIO. Sunku, bet imanoma.
Uh, jau išsisėmiau. Įtariu, teks rašyti dar vieną post'ą, kadangi vis naujos mintys plūsta į galvą, dėliot gražiai jas čia nesiseka.
Ką dar pridėt. Valgykit pusryčius, norit nenorit - valgykit. Medžiagų apykaita pagreitės, o tai jau geras spyris degti riebaliukui. Taip pat dažnai valgykit. NE KAS PUSVALANDĮ, aišku. 3-4 valandos. Spėsit ir išalkt, tačiau neapsirykit. Jokių milžiniškų porcijų. Nemanykit, kad jei suvalgykit kokį kilą braškių nesustorėsit. PORCIJA bus nenormali, kalorijų bus per daug ir svarstyklės suks pačios žinot ką. Mažos porcijytės. Pilvas GREITAI sumažės. Garantuotai. Aišku, tai yra sunku, bet nieks nesakė, kad svorį mesti lengva. Keisti įpročius sunku. Bet reikia pasirinkti prioritetus. Šiam kartui tiek, pavargau rašyt :D

Doing yoga till vomiting

2011-06-22T22:28:00.002+03:00

Everything is quite fucked up now. But yoga is my virtue. I think it's detoxing.

V A S A R A

2011-06-09T10:50:00.000+03:00

šiek tiek apie reikalus

2011-06-09T10:39:00.000+03:00

Iš manęs turbūt jau seniai nieko nesitikėjot. Nenuostabu. Tingėjau rašyt, beto, neturėjau ką. Dabar irgi neturiu, bet perlėkus per keletą mėgstamų (hmm, anos žiemos) užsimaniau ir aš ką nors čia parašyti. Bet rimtai, neturiu ką.
Na nebent tai, kad išroviau tinginystę su šaknim. Numečiau sumautus 10 kilogramų, kurie lipo prie manęs žiemą. Iš burunduko beveik be akių patapau... burunduku su akim kaip anais metais. Aną vasarą svėriau panašiai. Netgi daugiau. Toks vat mano pasiekimas per pavasarį. Beto, nežadu sustot. Manęs taip lengvai nebesustabdysi :D
Kas dar. Egzai. Nežinau kaip ir apibendrint. Nei epic fail'ai, nei kažkas labai lengvo ir kvepiančio šimtuku. Anglų norėčiau gauti kokį 70, lietuvių bent 50, o istorijos 80. Skamba gražiai, bet eh, nežinau kaip čia bus. Istorija kolkas dulka ant spintelės, vakar šiek tiek pavartyta, bet žinių į galvą nesukišusi. Į konsultaciją tingėjau eiti, tai, matyt, nieko lengvai nebegausiu. Teks mokytis. TEKS.
Laukiu to egzo. Tiksliau, kas vyks po jo. BUS VASARA, tokia kokios seniai neturėjau. Kai nebus gėda kišti savo subinę pro duris ir gal net išeit bėgioti su šortais. Ne tokių banginių mačiau gatvėj. Na bet matyt tai pasitikintys savimi banginiai. O aš dar tik einu tuo keliu. Bet kaip mama sakė vakar - einu geru keliu.

so you want to be vegan?

2011-04-14T20:24:00.001+03:00

2011-04-14T20:21:00.000+03:00

Pasirašiau savo sušiktą kalbą apie lietuvių menininkus. Mokytoja rytoj ją peržiūrės. Duok Dieve, kad neišbraukytų ir neišpeiktų. Ai galų gale, pašnekeėsiu ką pasirašiau. Blogiau juk nebus. Tik įdomus variantas būtų, jei apsiverkčiau? GERAI, 10TOJ APSIVERKIAU. Bo Seniūnienė miegojo ir maniau, kad nusišneku. Nervai neišlaikė ir vehehee. Šįmet klausys arba mano lietuvių mokytoja arba "Prince charming" (šiaip jau irgi moteriškos giminės mokytoja). AI KRČ BUS. NU KAIP BUS TAIP BUS. Ar ne?

2011-04-02T20:41:00.001+03:00

Klaipėda - lietuviškoji Kopenhaga.

zuikutis pataria nepraustaburniams

2011-03-31T20:01:00.000+03:00

2011-03-28T21:58:00.000+03:00

Amžinai prisimenu šitą blogą kai man būna bloga. Visada. Matyt, visiškai nesisieja su teigiamais dalykais. Kai niekas neklauso, labai tinka ir šitas.
Nežinau, ką čia ir pradėt. Iš esmės visai neturiu noro čia vainint, bet pasakyti turiu, privalau, noriu ir panašiai.
Be viso supratimo, kad realiai liko 2 savaitės iki sedėjimo prieš kažkokį per tuos keturis metus keletą kartų matytą snukį ir idiotiškos kalbos vėplenimo, dar atsirado ir supratimas apie atspindį. Veidrodyje, kur daugiau. Junk'ismo cravin'imas baigėsi, nors šiandien dešrainį suvalgiau, tą šūlinį. Bet, kad nebuvo pasirinkimo. Nu vienžo, esmė ta, kad praėjo ir tai labai sveikintima. Dar laidos apie kūdinimąsi, o dar ta "over the rainbow" daina su ehm, ką žinau kaip čia ir pavadint. Motyvacijos turiu, nors milijoną kartų sau kartoju tai. Savaitę pasilaikiau, savaitę atkritau, savaitė vėl prieš akis. Jesus christ, ir taip kokie 3 metai. Rezultatas 0:3 lašiako naudai. I WANNA MAKE A DIFFERENCE, bet pasiduodu per greit. Ir skambu dabar visiškai taip kaip prieš maždaug metus, kaip šitam, o gal dar anam bloge dejavau apie savo svorį ir mitybą. Bevaliai pražūsta, o aš su jais. Ir išvis. Dar po metų išvis.. nebežinau kas bus. IŠVIS TA NEŽINIA UŽPISA. Ai, kam čia tos išvados. Dėjau ant laiko persukimo, ryt keliuos 7 ir ainu sportuot. Kodėl 7, dėlto, kad į 2 pamoką. TAI IR VA.

caroline brasch nielsen

2011-03-24T18:53:00.001+02:00

kadangi seniai dalinaus savo "darbais"

2011-03-24T18:31:00.000+02:00

Tas "pavasaris" erzina. Nesu iš tų, kurios amžinai dejuoja, kad joms šalta ir tikrai nežliumbsiu čia, kad man supistai šalta. Visai ne šalta, vištos. Tai kaip tas pavasaris mane erzina?
Erzina vakariniais marazmais, staigia nuotaikų kaita, keikimosi protrūkiais, kurie ypač nepatinka mamai. Dar kantrybės stoka, o labiausiai visa ko neapkentimu. Nors šiaip tai aš visai kantri šiandien, ir neapkenčiau visai nedaug. Net nenustūmiau kažkokio mazgio, kuris "express" kasoje stovėjo per du metrus ir kliudė man susidėti prekes, o galiausiai pradėjo jas čiupinėti ir mano šokoladuką pakišo tėvukui. Aš tik nusižvengiau, taip kukliai, ehehe, ir visai nenorėjau jam tvot į galvą. O poto, iš niekur atsirado klasiokas eilės gale, pirkęs sukamojo popieriaus, tai apturėjau garbę nupirkti jam jo ir į savo rimi kortelę įmesti papildomą centą. Šiaip buvo gėda, kad jis matė mane perkančią šokoladą ir sausainius ir čipsus. Ir jis sužlugdė mano planą nusipirkti r kioske riebų visai neskanų burgerį. Kadangi pats atceit, ieškojo skrybelės ir pasiūlė pereit per parduotuves. Vis juoko buvo. Tik burgerio ne.
Šiandien patraukė ant junk'o. Iš pačio ryto, cravinau kažkokio mėsainio ar bulvyčių, per matkę išvis miriau dėl visai neskanaus valgyklos siūlomo asortimento o galiausiai vakarui norėjau picos. NEGAVAU JOS, bet užtat turėjau TUC sausainių, belekaip skanūs.
Nežinau kodėl, bet dėjau ant visos tos dietinimosi programos, kadangi pavasaris ir vėl aš į nieką netilpsiu. Nežinau, nežinau, savaitę laikiaus puikiai sumažinus porcijas, lyg ir kilas nukrito. Tačiau kelios dienos ir jis grįžo. Modafuka koks gi tai. Nesakau, kad pasiduodu, bet tos niūrios pavasariškos dienos mane veikia neigiamai. Ar čia vis geležies trūkumas rodo savo iltis ar čia kas, bet rankos kyla pirkt šokoladukus ar visą plytelę. Old habits die hard.
DIE FASTER MOTHER FUCKERS!

šiaip

2011-03-01T18:31:00.000+02:00

TRAGIŠKAI neturiu ką veikt. Sėdžiu, geriu juodą kavą be cukraus, kažkokią velniškai keistą, kuri pirmąkart pauoščius dvokė bomžu. Prisimenu gerus laikus kai velniškai bandžiau kūdintis ir viskas buvo be cukraus, parduotuvėj negalėjau nieko nusipirkt, nes viskas neįtiko ir buvo per daug kaloringa. O neiškentus tokios įtampos nusipirkdavau čipsų ir visas kūdinimasis baigdavosi. Poto viskas labai lėtai suslinkdavo į vėžes, kol galiausiai pasijaudavau dar pilnesnė. Deja, ne dvasiškai. Šiaip jau geri buvo tie kūdinimosi laikai, labai geri. 11 klasė, kai iš neturėjimo ką veikti užpuldavo kažkokios psichozės ir važiuodavo stogas. Gal ir visai nesigailiu to laiko, prabėgusio absoliučiai veltui. Kadangi dabar viskas aceit turi prasmę. Paskutiniai metai, vadžyzus. Viskas taip epiška, netgi ir epiška ir lyriška ir dramiška. O laikas tai nestovės ir viskas labai greit pasimirš. Šiandien turėjau progą būti VIP, važiuojant į mokyklą su Šležiene ir pasikalbėt apie tą puikujį laiką. Liko pusantro mėnesio ir bus supistos įskaitos. VALIO ANE. Prisimenant lietuvių kalbėjimą dešimtoj klasėj tai išvis darosi graudu. Ašarų pakalnė tada buvo. Tikrąja to žodžio prasme. O dabar ta šūdina pakalnė ir vėl man mina ant kulnų, gasdindama, kad aš vėplytė iš neuniverinės klasės su labai average pažymiais vis dar svajoju apie nemokamas studijas VDU, nors net nežinau kur noriu stot. Gasdina, kad neįstosiu. AI nu ir nafik, sakėm, varysim į Norgę skint silkių ar į Ispaniją mandarinų gaudyt. Gal ta versija netgi ir geresnė.

miegodavau anksčiau kaip šernas

2011-02-22T21:27:00.000+02:00

Tas šūdinas jausmas, kai žinai, kad tau kažko trūksta. Dvasiškai, gal morališkai, dar truputį ir fiziškai. Kai be galo nori eit gulėt ir užmigt, kai turi scenarijų apie ką šiąnakt suksi galvą ir ką įsivaizduosi, bet užmigti negali. Pilnatis, ne pilnatis, bet prasivarčius pusę nakties dingsta noras aplamai net krustelt. O jei dar į tualetą nori...

juodai baltai spalvotai

2011-02-19T14:11:00.000+02:00

Nestabiliausias ir gražiausias manekenas pasaulyje. KATINAS GRAŽUS, bet juda kaip pasiutęs ir nufotkint tu jį. Šįkart pavyko. Jis labai fotogeniškas.

Pasiruošimai egzams, istorijos ir lietuvių, nevykę piešimai (TA "LYGI" JUODA FIGŪRA DENGIANTI NESKLANDUMUS) ir Parsons lankstinukas, kurį gavau paskutinę anų metų dieną. Visdar jį laikau, tik nežinau, dėl grožio ar dėl kažkokių vilčių :D

Naminė pica tiesiog tirpstanti burnoj. Nors dabar aceit turėčiau būt labai food-conscious, kadangi pas mane mažakraujystė ir greičiausiai nuo šūdinos mitybos. AI SCREW IT. Vieną kart (šią savaitę dukart, o ryt jau triskart) pasilepint galima.

Ir mylimiausias sportas, be kurio savaitė taip užtrunka... DAR VISA SAVAITĖ, O TADA OSLAS. Ir šuoliai nuo tramplino kasdien. O poto Planica. O poto sezono pabaiga. :(

friday, come faster

2011-02-09T20:45:00.001+02:00

laukiu nesulaukiu

100

2011-02-05T19:35:00.000+02:00

All I want right now is just a little bit of solitude, concentrating on important things and putting everything into places.
Taip, vakar buvo nerealiai smagu, aš tikrai negaliu skųstis. Viskas buvo praktiškai idealu, visko užteko idealiai. Ir patrypimo iki sutinusių kojų ir maisto (oj tie kalmarų žiedai)ir gėrimų (tiek šampės lime tiek martinio, kurį, deja, prigavo :D)ir bendravimo su bet kuom ir bet kaip (nors pastarojo man jau tiesiog per daug). Atmosfera buvo puiki, ypatingai tarp mūsų klasės. Darosi gaila, kad niekada taip nebaliavojom ir tai buvo, praktiškai, pirmas ir paskutinis toks pasibuvimas. Liko 99 dienos, o tada prasidės velniava.
Nors tas spaudimas, 100 dienų, man kolkas į naudą. Na, nieko prasmingo dar nenudirbau, bet motyvacijos atėjo su kaupu. Visą savaitę nebuvus šūlėj, nieko neveikus per dienas, jaučiu, kad taip norisi imt kokią istoriją ir mokytis. Juo labiau, kad ir reikia, nes atsilikau gal trim temom. Matkė taipogi, dzin, kad b lygis. Požiūris, kad b lygio dalykų nereikia mokytis yr kažkoks absurdiškas. Taigi rytoj, kai nebus jokio nuovargio, krisiu pie knygų ir užsiimsiu prasminga veikla. Pagaliau.

close, but no cigar

2011-02-02T22:40:00.000+02:00

Trumpam pakeičiau pavadinimą. Kažkodėl labai patiko. Nors asmeniškai vodka man visai fui, nesinorėjo keisti viso to grožio tuborgu. KAD IR KAIP TEN BEBŪTŲ, tuborgas jėga.
Tikiuosi, per šimtadienį jo toj Baltikoj turės. :D nene, juokauju, net nesiruošiu ten gert. Kokteilis ar kitas nepamaišys. Žiūrint kaip gerklė. Rytoj bus trečia diena kaip sėdžiu namie.
SERGU, SERGU. Kad tik iki penktadienio vakaro išgyčiau :)

peanut butter jelllllyyyy

2011-01-30T20:45:00.000+02:00

Kažkodėl velniškai užsimaniau riešutų sviesto. Ir tiesiog turėjau apie tai parašyti. Po trumpos pertraukėlės, vėl atsirado reikalas ir noras rašyt. Gal ir gerai, kad taip.
Iš tikrųjų, tai velniškai ima nervas, ėdu šiandien kaip kiaulė, o rytoj lytų bandomasis, kuris čia man nervus šiaušia. BANDOMASIS, taip, bet pažymys tai bus. Ir nebetkoks. O koks 4. Tai čia tipo labai kelia semestrą. Tikiuosi, viskas praeis gerai ir suvokimas nebus toks sunkus. Jei ką, poto visas bėdas išspręs riešutų sviestas. Jei rytoj jis bus vis dar skanus.

pavasario nuojautos

2011-01-30T14:52:00.000+02:00

Šiandieninis oras, nori nenori, tiesiog primena pavasarį. Nesvarbu, kad kieme sniego dar pilna, dangus ir saulė jau kiek kitokie. Popietinė saulė, netgi dabar man rašant, maloniai šildo nugarą, o žydras dangus primena vasarą. Poryt jau vasaris, oficialiai paskutinis žiemos mėnuo ir KĄ, IR BAIGIASI ŽIEMA. Kad ir kokia ji būtų faina, kad ir koks smagūs atrodytų žiemos sportai, pavasaris ir vasara vis tiek labiau veža. Laukti liko jau visai nedaug, tačiau veiklos dar ooooooooohohohohoho kiek. Bet, laikas juk skrenda. Tai tuoj ir pavasaris :)

inhale exhale

2011-01-29T21:48:00.000+02:00

ir nevien šendie.
mane žemina, ant manęs rėkia, mane laiko nieko verta, mane pamiršta.
skundžiuosi, nors tik dvi dienos šiais metais man buvo itin šūdinos.
po ilgo neutraliai gero laikotarpio tai tiesiog spaudžia ašaras. greičiausiai aš perdedu ir per daug dramatizuoju, bet noriu išeit tėkštis į sniegą ir išsižliumbt. bet ne, mane žemins, ant manęs staugs, bent jau nepamirš.

2011-01-11T20:18:00.002+02:00

Nieko negaliu sukurpti jau bemaž savaitė. Man viskas gerai, tiesiog nebeturiu ką jums papasakot. Vėl prasidėjo ta mokyklinė monotonija, visos mintys kažkur nuplaukia, o galiausiai pasimiršta kažkur sapnuose.
Užknisa, nes šią savaitę veda semestrus, o pažymiai tiesiog NEŠVYTI. Jezhuz, ne tai kad nešvyti o tiesiog yr gėdingi. Iš istorijos išeina 7. Iš lietuvių JAU išvedė 7. Iš matkės irgi VOS išvedė 7. Gėda pelėda.
O kur dar sumauta tikybos recenzija, apie filmą kurio neatsimenu. ATNEŠTI IKI RYTOJAUS, arba neįskaita. Arba darbai, iš kurių turiu tiek n raidžių, kad manęs gali neatestuot. Nu ir nusimokiau.
Naujas semestras turi būt nauja pradžia. Pradėsiu MOKYTIS. Rimtai mokytis. Va, įkvėpiau sau motyvacijos. Tai tiek.

HAPPY NEW YEAR

2011-01-01T00:12:00.000+02:00

Beveik 15 min 2011
LABANAKT :D

noriu ir linkiu

2010-12-31T18:26:00.016+02:00

Sutikti ir pabendrauti su daug gražių, intelektualių ir linksmų berniukų. DAUGIAU ŠYPSENŲ, be abejo.

Nenustoti domėtis mada, tačiau tik ta, kuri iš tiesų nepakartojama ir geniali. Victoria secret, how tacky you can be? Rmt, kam tas mėšlas.

Nuvažiuoti prie jūros žiemą.

Pabūti kaime, padrybsoti gėlėtoj pievoj arba tiesiog užsiimti sodininkyste.

Pamatyti šiaurės pašvaistę. Tikiu, kad tai pats gražiausias dangaus reiškinys. DEJA, MES ŠŪDINOJ LIETUVOJ IR ČIA TOKIO NĖR. Na, bent jau rugpjūčio dangus būna nuostabiai žvaigdžėtas ir neretai galima pamatyt ir krentančią žvaigždę.

Pabuvoti užsienyje. Ypatingai kur šiauriau, arba kur daugiau kultūros ir tradicijų. Jaja, Islandija, Norvegija, Danija, Švedija, Suomija o poto dar Vokietija. AI, Rusiją pamiršau. Dar į Grendlandiją, jei įmanoma :D

Pažiūrėti daug GERŲ filmų, ne bet kokių masinio kulto nesąmonių, kaip antai Transformeriai ar ką žinau, išvis, ką per kiną dabar rodo. Vienžo, klasika geriausiai. Cartoon Network po 22valandos. Geriausi filmai - ir ne pornuškė.

Elgtiantis keistai neikiek tuom neabejot. Jo ma jo, reik vertint unikalumą.

Pamatyti daug gražių saulėlydžių (duok Dieve, ne filmų).

Valgyti kuo daugiau vaisių. O YPAČ UOGŲ.

Įsigyti batus, kurie tarnautų ilgai ir tiktų bet kam.

Nusipirkti kanors iš Acne. Arba kanors tokio "labai skandinaviško ir labai kietai madingo".

Per daug neliūdėti dėl nesėkmių ir kuo greičiau judėti toliau. ROCK On'inti, kitaip sakant.

O dabar asmeniškai sau:

Nuvykti į kalnus, išmokti čiuožti su tom slidėm, pamatyti Morgi ir Kofi, stebėti ski jumping'ą, galbūt ir išmokti jo.

GRAŽIŲ IR GERŲ IR NEPAMIRŠTAMŲ JUMS 2011TŲJŲ.

resolutions for 2011

2010-12-31T18:07:00.002+02:00

Taigi koks sutikimas ir kokie nauji be pažadų. Numesiu svorio, būsiu gera, daug šypsuosiuos, taupysiu pinigus, negersiu... JAJA, mielieji. Nesakau ir tikrai neprisižadu, kad viską įvygdysiu, bet pogalais, tegu likimas man spardo subinę, padarysiu bent viena.
1. NEĖSIU BE SAIKO. Taip, per šventes ypatingai. Paėdei ir ramiai. Nėra ko plėšytis ir imti dar. Reikia MĖGAUTIS MAISTU, o ne kimšt kas papuola.
2. Sportuosiu. Jei ne rytais, tai vakarais. Jei ne kasdien, tai bent kas antrą dieną. ČIA BŪTINAI.
3. Taupysiu pinigus ir neleisiu jų jokiem šudukam. Šiandien ir vakar specialiai padariau junk'o ėdimo ir pirkimo ceremoniją, pasišlaiščiau pinigėliais ir apsiėdžiau brangiausiu maistu. Taigi Milkos daugiau nepirksiu. Čipsų tai tuo labiau.
4. Mokysiuos. "Pažymiai geri, bet jei mokytumeisi tai būtų dar geriau". Yes momma.
5. Pripildysiu savo spintą juodais drabužiais. Tai nereiškia, kad man amžina depresija ir aš kokia tai suicidal junkie, bet turėjau kokį tai pranašingą sapną ir man pasakė - APSIRENK JUODAI. P.s. šiandien valant spintą išmečiau gelėtas suknytes (kuriose jau ir taip atrodžiau kaip beformis mėsos gabalas, taigi vot eva). Pirmas žingsnis įvygdytas.
6. Mandagesnė, pakantesnė, rimtesnė. TEP TEP, užteks čia myščiot. Ypač per pamokas. ŠYPSNIUKAS blet, kaip kažkas tai sakė.
7. Mažiau kompo ir mažiau nervų. Daugiau gryno oro ir aktyvaus poilsio.
8. Daugiau bendravimo.
9. Rūpinsiuos nagais ir plaukais. Ir ragais. Jei kas tokius statys. Vakar nusikirpau plaukus, vėlgi pirmas žingsnelis yra.
10. Domėsiuos ne vien vyrukais modeliukais ir madingais apdariukais, bet ir pasauliniais karais.
11. Klausysiu geros muzikos, smarkiai visus hug'insiu, tvarkysiu namus ir dirbsiu (tik dar nežinia ką, aplinkybės parodys)
Tiek mano resolutions artėjantiems metams. Kadangi dar vieną post'ą rašysiu, tai nelinkėsiu gražaus sutikimo ir lialialia, viskas ir taip jau banalu, tai kam kartotis.

2010-12-30T19:18:00.003+02:00

Taigi vis dar bandysiu apibendrint šiuos metus.
Jie buvo tikrai kaip sinuso grafikas. Ir geri ir blogi.
Pradedant gerais dalykais...
Džiaugiuosi vėl atradusi savyje aistrą paišyt. Turbūt geresnio jausmo už didžiavimąsi savo piešiniu nėra. Bent jau momentui tai pakelia tave virš visko.
Džiaugiuos atradus geros muzikos. Dėka Trentemoller atradau Fever Ray, o poto prasidėjo visas gerumas. Indie rockai nuplaukė, o elektronika prisišvartavo. VALIO.
Išmokau būt pakantesnė ir negraužt savęs. Vertinti kritiką objektyviai, kramtyt ką šneku ir be reikalo nesukti galvos.
Išmokau nepasitikėti aklai ir nelaikyti kiekvieno draugu. Tiesa ta, daugelis tų draugų - puvėkai.
Supratau, kad geriau naturalus nesveikas baltumas negu įdegis, dar neduok dieve soliariuminis. Orginalu, tai kas naturalu. Žinoma, didžioji dalis soliariumo aukų su manim nesutiktų, bet sakykit ką norit, jei jau esi negraži soliariumas tavęs nepagražins. Nededu tam nei pinigų, nei pastangų.
Supratau, kad nuoširdumą ir geraširdiškumą verčiau pasilikti geresniems laikams ir geresniems žmonėms. Žmonių juk nepakeisi. Tačiau teist jų dėlto taip pat nederėtų.
Mažiau domėjausi mada, kuri iš tikrųjų tėra beverčiai paveiksliukai monitoriuj, kai negali nei įpirkti nei pamatyti gyvai.
Pasitobulinau maisto gaminime.
Turėjau progą mokytis dviejų kalbų - italų ir japonų. Tik deja, pradmenis išmokau tik italų.
Pradėjau į viską žiūrėti realiai.
Pradėjau naują blogą ir naują tumblr.
NEPRIAUGAU SVORIO.
Tiek gėrio atsimenu. Garantuoju, dar milijonas pasimiršo.
O dabar blogoji dalis.
Sužinojau apie sveiką mitybą, visa tai, ko reikia idealybei, tačiau savo žinių nepanaudojau praktiškai.
Nepaliaujamai sedėjau prie kompo. Sėdžiu ir dabar.
Nenumečiau svorio.
Pasielgiau negražiai su keliais žmonėm. Pasidaviau savo pykčio protrūkiams ir sugrioviau, tai ką pastačiau.
Tingėjau, tingėjau, tingėjau.
Keikiau senukus, apkalbinėjau, nekenčiau mažų vaikų, stalkin'au visokius male modelius, o dabar jau ir ski jumperius (ot bajeris buvo, nuėjau ir netyčia ant vieno nepažįstamo statuso fb paspaudžiau, kad patinka. nors tai nė nebuvo kažkas teigiamo)
Bariausi ir koliojausi su savo močiute, ypač per vasaros atostogas. Jezhau, gi senatvė.
Sulaukiau aštuoniolikos ir protingesnė netapau.
Neišmokau taupyti. Tai kvepalai, tai body shopas, tai party instead of nuolatinio pasipildymas.
Vien žo, šiknė.
Tačiau yra išeitis. Ateina nauji ir metas surašyti new years resolutions.
Ai, dar Kalėdinei ir Naujametinei nuotaikai pagyvint siūlau paklausyt:
The Knife- Reindeer.
Abba - Happy New Year. lol.
Vampire Weekend - Holiday.
Unheilig - Winterland (išgirdau per Kūčias, poto per viva ir negaliu atsiklausyt).
Feliz Navidad (nors kaledine, vis tiek veza)
+ Nephew - New Year's morning

let's review it

2010-12-29T19:50:00.002+02:00

Nors dar ne paskutinė metų diena, manau, atėjo metas susistemint šiuos metus. Kadangi mano gyvenime tvarkos trūksta, atėjo gera proga bent kažką sutvarkyt.
Pradedant pirmuoju mėnesiu, šių nuostabiai keistai idiotiškų metų, tiesą pasakius, neką ir prisimenu.
Pradžia buvo labai optimistiška, pamenu, spoksojau ski jumping'ą, buvau kažkokia visai gerai nusiteikus, nors prieš tai buvau kankinama apatijos ir kitų iš tinginystės atsirandančių ligų. Naujako sutikimo visai neprisimenu, matyt, buvo eilinis drybsojimas ant sofos ir ant kompo ir galiausiai pusė pirmos ir aš jau lovoj. Ko laukt pogalais, kai pagalvoji?
Vasaris. Irgi velnią aš atsimenu. Kiaulių gripas? Tada jo. Įdomesnis laikas, šiek tiek prasedėjau namie. Nieko ypatingo. O gal ir buvo kažkas, kas atvėrė akis. Vėlgi, neprisimenu.
Kovas. AHAHAHAHAH gal man reikia bilobilio. Nieko neatsimenu. Na, nebent tai, kad svoris ir maistas buvo pagrindinės minčių gairės.
Balandis. Mano būsenos (nežinau kaip pavadint tą mizeriją) apogėjus. Ėdimas, ašaros dėl svorio, ėdimas, vėl tas pats. Ai, draugė iš klp atsivilko pas mane. Buvo bent keletą dienų smagu.
Gegužė. Ir staiga viskas beveik gerai. Susiruošiu ir vaikštau pas psichologę, jaučiuos kaip naujai atgimus. Atsiranda simpatija asilui klasiokui, smagiai siaučiu per sporto šventes ir panašiai. Geras bday prie Marių.
Birželis. Vasara prasidėjo, o mano širdis suakmenėjo. Nuobodus mėnuo, iš tiesų. Užsiemiau kepimais, pasidariau tyrimus. Laimingas atsitiktinumas. Prasidėjo lakstymai pas gydytojus. Taip pat male model fashn vykas, paženklintas Nicon'o savižudybe, ir susižavėjimas skudurynais.
Liepa. Didysis mano bandymasis kūdintis. Oh tep. Food diary, greit prie jūros, bent jau kažkas įdomesnio. Šūdą aš ten sukūdau. Bet buvau prie jūros, dar puikiai atsimenu kelias valandas Klaipėdoje, DYDELĮ tanklaivį, apsivėmimą, nudegimą. Ai, dar sužinojau apie tėvuko mirtį.
Rugpjūtis. Įdomus ir spalvingas, net ne viską gerai pamenu. Tyrimai klojosi įdomiai, dar keletą dienų buvau prie jūros, šiaip jau tai, nuobodžiavau, svorio nemečiau, toliau šlaviau skudurynus ir normalias pardes. Pasirošimas šūlei. Keksiukų kepims.
Rugsėjis. AI XUJ znajiet. Gera mokslo metų pradžia. Tik, paskutiniai metai. Gaila ir liūdna, smagu ir nelabai. Praėjo gan gerai, jaučiaus puikiai, nepaisant praeitų metų mizerijos ir viskas buvo gan gerai. Išskyrus tai, kad susipykau su išties geru žmogumi. Pripažįstu savo klaidą ir lieku amžinai dėkinga jam. AK, dar atradau ypatingai geros muzikos.
Spalis. NEPRISIMENU AŠ NIEKO, gal tik tai, kad buvo gerai. Viskas buvo gerai. Rudens atostogos visai smagios. Ak, dar paaisškėję tyrimų rezultatai ir prasidėjęs gydymas. I'm Happy. Taigi tu sergi. Mes tau turim vaistų. OJEZHAU. The best moment.
Lapkritis. AND THIS IS IT. Partay, partay partay, 18bday, fun and so on. Geras mėnuo, neskaitant to, kad vėl sugalvojau, kad man kažkas patinka. Įdomūūū, įdomūū. Mėnesio maistas - alus. Džiaugsminga.
Ir paskutinis bet ne šūdiniausias šisis gruodis. Buvo visko, ir smagumo ir nusidrėbimo, vel aplamai tai aš patenkinta. Spektaklis per lietuvių pavyko, ir tai buvo visų geriausia pabaiga. Mėnesio maistas - karštas vynas. Nors kuo toliau, tuo viskas eina prasčiau. Jei kalbėsime apie šias dienas. Žinoma, aš tiesiog negaliu sakyt, kad ski jumping'as yra blogai, nes iš tiesų tai yra labai gerai. Stebėt. Šį savižudybės sportą. Supratau, kad velniškai noriu ant kalnų ir kuo greičiau iš čia dingt. MAMA UŽPISO, UŽPISO, jums sakau. Negaliu nepykt, kiekvienas jos VVEVEVEBEBEBe tiesiog prašosi užrėkt ir išeit. Rimtai. Debilė. Dėjau, kad negalima varyt ant savo tėvų. 3 ar 4 dienos kaip niekur neinu ir tiesiog plyštu iš pykčio už kiekvieną varymą šen bei ten, neatliktus DARBUS mat, prunkštimą kaip jai blogai. Miegu ir valgau nu ir ne jos supistas reikalas. Pasidarysiu išvadas pati. Naujakas nusimato namie. EETTTAITAI, nafik.
Tokie tie mano metai. Pusę pamiršau, jei netingėsiu, papildysiu.

PLYZZZZZZZZZZZZZZZZZZZZZZZZZZ

2010-12-28T21:31:00.000+02:00

EINAM RYT KUR NORS KAS NORS?

lazy days

2010-12-27T19:53:00.004+02:00

Tiesiog nuostabiai nuobodus gyvenimas šiomis dienomis. Ne, aš nesiskundžiu. Man patinka.
Šventės, tarp kitko, buvo visai px, nieko įdomaus, dovanos gan nuviliančios, per mažai saldainių, nuolatinis persivalgymas and so on. Jokios šventinės nuotaikos nebuvo, tačiau visai smagiai prisikirtau silkių ir pažiejau teliką. Taigi, užsikalbliavau (vėl) ant ski jumpingo, lietuviškai šokinėjimo nuo tramplino ir dabar atradau antrą priežastį spoksoti teliką. Pernai, Kalėdų metu, spoksojau lygiai tą patį, viskas tęsėsi maždaug iki Trijų karalių, o poto šūlė ir bai bai gražieji slidininininkai. Šiais metais įsikirtau netgi jų pavardes, atsirinkau favoritus, sužinojau ir lūzerius ir dabar man šitas sportas patinka. Bet ne tik dėl vyrų! Tiesiog įdomu. KAŽKAIP taip.
Ak, dar pamiršau paminėti geriausią dalyką - miegą. Miegu ir nesiskundžiu. Nueinu, prigulu valandžiukei, ir štai diena greičiau baigiasi. Tiesa, taip dariau tik dvi dienas, bet prieš akis dar dvi tokios puikios. Poto, aceit, naujakai šmaijakai ir aceit turėsiu kitos veiklos. Duok Dieve, kad jos rimtai bus. Tinginiškas gyvenimas man patinka, bet keturios dienos to pačio - jau wastė of time. Ar aš neteisi.

yes please

2010-12-21T19:45:00.000+02:00

but actually I would take both. NOW.

the joy has come

2010-12-21T18:58:00.003+02:00

Paskutinis postas prieš Kalėdas. Yeah right.
Keisti dalykai darosi. Gal Kalėdiniai stebuklai gal dar kas. Dar vakar sedėjau liūdna ir pikta ir mintyse prašiau, kad atsirastų ta Kalėdinė dvasia ir įgaučiau bent kruopelę entuziazmo švęsti. Šiandien - visa ta Kalėdinė komercija (ar džiaugsmas) jau aplink mane. Kadangi šios Kalėdos bus itin tight budget tai ir dovanos menkos. Ypač džiaugiuos velniškai gražiu maišiuku, kurį radau Topoly, bo jis pasakiškas ir kaina visai nesikandžioja, ne kaip Maksimoj, kainos kosminės, prie to kas padoriau atrodo, o hanos montanos ir visokios kitokios nefainos beletristikos pilna. Eglės šakos dar neturiu, įtariu, eisiu ryt po mokyklos kokią nusipjaut (jei planai nepasikeis) kur nors kaimynystėj. Sekmės man, vis dėlto bijau. Bobutės pasidarė įžūlesnės. Įlipa vos į truliką o poto iškiša taloną ir tu jai čia išmušk, nei prašau nei ar galit, tu mušk jai, stovėdama už kilometro. Debilės bl. Bet nesvarbu, per Kalėdas visi geri, tai gal niekas manęs nepastebės ar bent nenorės pastebėti.
Dar pasipuošiu spintelę, padarysiu staigmeną savo bendraspintei. Galbūt ir dar kam nors kaimynystėje, tiksliau gretimai spintelei. Radau labai kietą atviruką, beveik visai atspindintį kaimynėlio charaktūrą. Gal jam anonimiškai nusiųsiu. Gal nesupras kas kaip ir kur. Nors jei?
Taivogi, pagaliau pradėjau jausti jausmą, panašų į Kalėdų laukimą. O dar, manęs laukia imbierinių sausainėlių kepimas ir šiaip malonus namų apkuopimas. Et, kaip gera po ilgo sastingio bent kažką malonaus pajausti.

noriu ten

2010-12-20T18:48:00.000+02:00

2010-12-20T16:36:00.002+02:00

Trys dienos. Dvi dienos.
Atostogos jau visai šalia. Laikas tiesiog praskriejo ir štai jau blizgučių ir eglučių laikas. Nepasipuošiau eglės, tik nusipirksiu kokią šaką. Nepirkau dovanų, nes neturiu pinigų. Tebunie šios Kalėdos ne tokios komercinės ir dovaningos. Šiais metais jaučiuosi netgi nenusipelniusi visos tos materijos. O beto, dovanos nėra tikroji prasmė. Tačiau kas galvoja apie tą tikrąją prasmę. Šįmet pagalvosiu aš.
Nežinau, ar dar rašysiu iki Kalėdų. Jeigu ne, tai linkiu visiems gražios šventės ir jaukaus pasibuvimo. Dzin tos dovanos.

cosy

2010-12-19T13:46:00.000+02:00

only by the night

2010-12-17T21:26:00.000+02:00

taip laukiu rugpjūčio naktų, kažkur prie jūros, tų krentančių žvaigždžių.

chm..

2010-12-17T21:02:00.002+02:00

Tikėtis iš manęs kokių nors įdomių istorijų tikrai neverta. Ko nors saldaus ir intriguojančio tai ypatingai. Nebent šokoladas yra užslėptai intriguojantis. Velniai jį žino.
Paskutinis savaitgalis prieš atostogas ir "šventes". Iš tikrųjų, pastarųjų visai nelaukiu. Neįdomu, nėra jokio jaudulio, jokio noro puošt tą sumautą išlankstomą eglę, metančią daugiau spyglių nei tikra. Noriu tikros. Bet mama neleis. O šiandien prie rajono savivaldybės dalino šakas. Tokias kaip pusė eglės. Reikėjo imt, bet ne, buvo kitų reikalų. Velniop tuos reikalus, man reikia eglutės ir kitų reikalų.
Dienos eina per sparčiu žingsniu, nespėju vytis ir suprast kas čia vyksta. Tik žinau, kad trečiadienis mano mėgstamiausia diena, nes sėdžiu mokykloj iki kol pasidaro beveik visai tamsu. Ne be reikalo. Vieniems tai bevertis modulis pas išprotėjusią mokytoją, o kitiems, tokiems kaip man, o mūsų esti du, tai laiko stumimas su gan įdomiais pokalbiais ir keistu jauduliu. Nežinau ar kitam tokiam tai irgi keistas jaudulys ir per greit bėgantis laikas, bet nujaučiu, kad taip. Matau aš jį kiaurai.
Siekis išsaugot neatskleistą tapatybę neleidžia rašyti toliau. O taip noriu išrėžt, kaip po velnių, aš kiekvieną dieną nuolatos suku galvą, svajoju ir miegu per pamokas ir negaliu nustot galvot ir išradinėt teorijas intriguojančiom temom. Gėda sakyt, bet aš apsėsta. Vieno žmogaus, turinčio galią.

2010-12-16T17:51:00.003+02:00

Jis ir aš. Tik mes abu. Mudu du ir visiškai daugiau nieko.
Nuo tos akimirkos kai jį pirmą kart pamačiau, žinojau, kad jis turi būti mano.
Mes kartu išbuvom praktiškai visą dieną, kartu šąlom ir skubėjom. Kartu ilgai važiavom namo, netgi kartu kritom Laisvėj. Viskas ėjos sklandžiai.
Galiausiai ta intymi aplinka padarė savo. Aš jį nusviedžiau ant sofos, padariau kavos ir grįžau. Jis jau manęs laukė.
Ilgai nesiceremoninau, griebiau jį, atplėšiau ir susigrūdau į burną.
Šokoladą, savo didžiausią pasiją ir priklausomybę. O dabar sėdžiu ir man nuo jo bloga.
Moralą supraskit patys.
O jei tikėjotės, kad tai pasakėlė apie vaikiną, tai galiu pasakyt tik tiek, kad vakar panašiai ir buvo. Tik be kavos ir jei intymią aplinką laikysim Aldonos kabiką.

Tau ne visai viskas gerai

2010-12-15T19:29:00.002+02:00

Ką daryti, kai nuvažiuoja stogas?
Kaip suvaldyti save, kad baigtum žviegt iš niekų ir užčiauptum marmūzę. Bet koks laimės pliūpsnis neleidžia man užsivėpt. Žviegiu žviegiu žviegiu. Man nė nereikia alkoholio, aišku, karštas vynas nepatrugdytų, tačiau, laiminga jaustis sugebu ir be jo.
Nors. Pradėjau savo ateitį įsivaizduot nebe taip optimistiškai kaip ankščiau. Gal čia kaltos knygos apie abu Pasaulinius karus ar egzistencializmas, bet negaliu savęs įsivaizduot kaip normaliai besielgiančios, dirbančios gerą darbą, stropiai studijuonačios bobikės. Sapnuose aš virstu alkoholike, rūkančia kažkokį mėšlą, tai suktines, tai slimus, besirengiančią kaip kokia Taylor Momsen, su nubėgusiu tušu, nešukuotais ilgais plaukais ir juodais platforminiais batais (acne būtų idealiausi tam įvaizdžiui). Karjeros aš neturėčiau, kasdien gerčiau tame pačiame bare, naktimis bastyčiausi gatvėmis ir galvočiau kokia to prasmė. PERSPEKTYVU, ANE?
Galima laisvai teigt, kad man važiuoja stogas. Valgis tapo ne pagrindiniu dalyku gyvenime, pamokos jau seniai nebeįdomu, verčiau skaityčiau visas absurdo teorijas ir prarastosios kartos rašytojų knygas, negu spręsčiau matieką, bastyčiausi užmiesty negu tampyčiausi akre. Klausyčiau netgi John'o Lennono ar Jimio Hendrixo negu kokios Katės Peri ar Rihanos. man visiškai nuvažiavo stogas, arba pradėjo formuotis so called asmenybė. Pati nežinau.
Man skauda galvą ir aš noriu miego. Liko savaitė.

2010-12-14T20:49:00.004+02:00

Bado akcija baigta. Neiškenčiau nei pusdienio, dėlto kaltos sutrumpintos pamokos ir klasiokės su šokoladu. Viskas baigėsi galiausiai karštu vynu, čipsais, šiltais ir minkštais pokalbiais ir sumuštiniais. Miestas vakare. Neikart neišsitiesiau šiandien. Buvo nuostabu.

sugalvojau

2010-12-13T19:04:00.001+02:00

tris dienas nevalgyti

arts lesson

2010-12-13T18:27:00.006+02:00

Egon Schiele

Henri Matisse "The Goldfish"

Käthe Kollwitz "Call of death"

laiminga diena

2010-12-13T16:43:00.001+02:00

4 kartus išsidrėbiau įvairiose viešose vietose. Tris kart gatvėj ir kartą nuo laiptukų. OH HAPPY BDAY

the best cover ever

2010-12-12T16:44:00.000+02:00

pati nežinau

2010-12-10T17:32:00.002+02:00

Apie visų mūsų skirtingumą nėra net ir ką kalbėt. Tiek charakteriai, tiek išvaizda. Sunku bendrauti su nepažįstamais. Dar sunkiau su šiek tiek pažįstamais. O kai turi koperuotis su keturis metus pažįstamais, tai yra bene sunkiausia. Visų nuomonės skirtingos, visi jie skirtingi, visų intencijos panašios, bet motyvacija kaip sinusoidas. Taigi, turim vaidint, septyniese. Porelė, dvi draugės mėgstančios užbaigt reikalus ankščiau negu reikia, dvi mano draugės ir aš.
Aptarti reikalus sunku. Vieni glamonėjasi viešoje vietoje, kitos irgi mėto žvilgsnius, kurių prasme supranta tik jos ir trys burundukės, kurių viena aš, ir dar dvi tylenė ir etatinis subinės kištukas. Atrodo, mes jau gan ilgai pažįstami. Mus sieja kokie tai darbo santykiai ir mes turėtume sutarti. Bet o Dieve, Dieve, kai sluoksnis po sluoksnio pradedi atrasti tą tikrąjį žmogų, pasidaro baugu. Įdomu, o kartu ir baisu. Kokie mes vienodi, kokie mes banalūs. Nepradedant kalbos apie banaliąją mūsų visuomenę norisi visus juos priskirti prie jos. Visus tuos, kurie iš pirmo žvilgsnio atrodo įdomūs ir visaip savotiški, tenka priskirt prie vadinamosios "pilkos masės".
Kodėl aš čia taip šneku?
Gavau iš lietuvių rašinio 5. Tiksliau 4, pridėjo balą už Škėmos testą. Noris verkti dėl savo bukumo, pult ir pasiklyst toj pilkoj masėj.
Grįžtant prie ankstenės temos, visi mes vienodi visi mes skirtingi, man įdomūs pasidarė individai. Tikėjausi iš tos nesuderinamosios grupelės bent kažkokio konflikto. Aišku, šiknos kamštukas konfliktavo, kišdama Kalėdoms liūdną muziką bandydama paaiškinti, kad tai kas yra rimta, yra ir turi būti liūdna. Ir nereik čia argumentų. Individė blet. Ogi nė velnio, tiesiog užsišikusi aštuoniolikmetė pavydinti draugei vaikino ir nepatenkinta gyvenimu. Ir jokio čia individualumo. Bet anokio čia individualumo man reikia tikėtis, jei bendraujam paprasta tema apie Kalėdas ir spektaklius, banalybes ir mandarinus? Žmonės plius, labai mandagūs, stengiantys parodyti savo erudiją kiekviename žingsnyje. Ko aš tikėjaus, po galais? Kad žmonės atsivers po pirmo rimto pokalbio per ketveris metus. Juokinga, pati rašau ir pati nesuprantu.
Siūlyčiau nė neskaityt šitos nesąmonės, kadangi čia tėra kvaili pasvaičiojimai apie tai ką aš šiandien veikiau ir aceit, kažką išmąsčiau.
Laisvės alėja gražiai atrodo vakare. Norėjos ilgiau ten pasivalkiot, tik, kad šalta. ETTTTTTT.

ketvirtadienis

2010-12-09T18:42:00.002+02:00

Noriu skanios kavos, noriu popkornų, noriu šokolado. Noriu vėl pažiūrėt Kaligulą, nors gal labiau Gossip girl, bet negaliu - torentai mane išmetė iš savo rato. Tingiu skaityti ir mokytis Škėmos pjesę, nors Škėma man patinka. Velniškai panašus į Kamiu. Abu savo knygose rodo DYYYYYYYYDELĘ DYDELĘ ne bet kokiam eiliniam dvyliktokui suprantamą erudiciją, vienas buvo mokinys, o kitas buvo mokytojas. Net ir išvaizda panašūs. Gražūs vyrai. Gal Škėma netgi gražesnis. Solidesnis. Bet kad ir toks nuostabus būtų Škema, tingiu jį skaityt. "Triumfo arkos" irgi greitu laiku nebaigsiu. Bet irgi velniškai įdomi knyga. Šiek tiek sasąjų su "Balta drobule" yra. YĖ.
Ryt turėtų pervesti pinigus, numatomas pasisedėjimas po šūlės, gal nebus viskas taip blogai. Tik viename fronte visiškai nieko naujo. ARGH. Bet ne Vakarų.

2010-12-09T16:31:00.002+02:00

Jaučiat artėjančias Kalėdas ir 2011?
Aš išrėšiu - didelį didelį ne. Aišku, šiandieninis oras, kai privarė tiek sniego, nejaust, kad ateina ta svarbi diena, tiesiog neįmanoma. Stotelėj truputį jautėsi. Po stogeliu ant manęs beveik nesnigo, o ties gatve atrodė, kad pusto. Besiklausant "Let it snow" tai taip malonu. Betrūksta kokio draugiško nepažįstamo žmogaus šalia ir kakavos puodelio. Ir kad tai būtų šeštadienį. Ai KRČ, užsisvajojau.
Šiaip jau nesiskųsiu realybe, kadangi pati dėl tokios kalta. Nebeturiu nei centų bandelei, nei kam nors kitam, net istorijos pratyboms. Pyktis ima, kad pati esu išlaidūnė. Kad 300 litų sugebėjau išbazarint per keletą savaičių.
Nežinau, kam tai rašau, bet jaučiuosi sumautai. Dėl daugelio dalykų. Dėl ketverto iš chemijos, dėl septyneto iš Pirmo Pasaulinio karo. O dar tie stojimai. Dar ant kulnų lipa motyvacinio laiško rašymas ir tos rekomendacijos. Kai turi tokią puikią anglų kalbos mokytoją ir nuoširžiai tikies, kad ji tau parašys tą rekomendaciją pradeda kaltis mintys, kad ucas siuntimo išvis nebus. Ir viską reik padaryt tuč tuojau. Iki Naujų bent jau. MHM. Ir išvis, ką aš sau galvoju. O dar kalėdinis vaidinimas lietuvių kalbai. Tipo vaidinsim Škėmos "Kalėdų vaizdelį". VALUO.
Nereikia tų Kalėdų. Rutina man netrugdo, gyvenu sau ir man ramu. Dar tas šimtadienis. Velniop jį.
Esu pikta, alkana, nuliūdus ir man pms. TAIP VA.

playlist

2010-12-07T20:22:00.002+02:00

Kadangi jau velniškai seniai rašiau tuos savo playlistus, atėjo metas naujam.
Paradoksas, kiekvieną kart man juos parašius atrandu vėl kažką naujo ir labai superinio. Tikiuosi, šįkart ir vėl taip bus.

Crystal Castles - Untrust us, Suffocation.
Kings of Leon - Radioactive
Caribou - Odessa, Melody day
Zeigeist - Cuffs, Tar Heart, Dawn/Night
Klaxons - Echoes
Take That - The flood (british average men pop and I like it)
The Knife - Reindeer, Marble house
Fever Ray - Seven ir Stanger than kindness
Robyn - Dance hall queen ir Dancing on my own
Cults - Go outside
CeeloGreen (ar kaip ten) - No ones gonna love you
Ir žinoma mano numylėti A-ha su Summer moved on, Butterfly butterfly, Lifelines, The Bandstand, Velvet, You are the one and SO on.

Ir aš sapnavau, tarsi tai, ką laikiau tikrove, yra sapnas, o sapnas yra tikrovė

2010-12-07T19:39:00.001+02:00

miegu kaip šernas ir man vienodai

JEI

2010-12-06T18:49:00.002+02:00

Jeigu tavo akys tyli, tai nereiškia, kad ir protas užmigo.
Jei nematai prasmės, tai kam gaišti laiką?
Jei įsivaizduoji neįsivaizduojamus dalykus tai tu jau genijus.
Jei susimauni rašinyje, tai tu lūzeris.
Jei tavo pirštai mėlynuoja, gerk daug karštos arbatos.
O jei tau bloga nežinia ko, tai aplinka nekalta.

pabūkim geri

2010-12-05T13:18:00.002+02:00

Kadangi mobiliake sąskaita jau praktiškai tuščia, o "daryti" gerumą Advento metu tiesiog būtina, įdėjau į blogą mažuliuką "Padovanok Kalėdų stebuklą" keturkampiuką, kurį paspaudus 5 centai keliaus vaikams. Tiksliau, jų dovanėlėms.
Taigi, netingėkit, nueikit į pačią pačią blogo apačią ir paspauskit.
Ačiū :)

angel

2010-12-04T21:09:00.000+02:00

šiandien

2010-12-02T17:44:00.002+02:00

Nušalti subinę, su ja jausti šaltą šaltą ledą ir degančius žandus iš gėdos, atsikelti ir eiti lyg niekur nieko, sutikti Jigną, kai jis pyktas ten kažko ieško, susimauti istorijos kontre, valgyti šokoladą per ilgąją pertrauką, svajoti net tada kai pusto į akis, norėti kolos ar kažko šalto, kai kutena gerklę, valgyti kepenėles pas močiutę, skaičiuoti paskutinius centus ir žinoti, kad savaitgalis suck'ins.
Ir svarbiausia, nusipirkti advento kalendorių ir kiekvieną dieną suvalgyti po VIENĄ GABALIŲKĄ. VIENĄ.

jo

2010-12-01T17:48:00.002+02:00

Nebegaliu pakęsti šito šlykštaus kasdienybės skonio. Kasdien, atrodo, jis vis kartesnis ir vis labiau degina. Sumautas šaltis, sumautas sniego trūkumas. Sumautas peršalimas, kurio dėka nesugebu nieko padoriai pasimokyt. Sumauta žieminė striukė, gerokai man per ankšta ir eskimiška. Kvaili pirmokai su savo kietiakiška muzika, kvaila pelė su savo namų darbais, kvailas istorijos kontrolinis kuriam aš greičiausiai nepasiruošiu ir susišiksiu pažymį. Kvaila, visiškai kvaila mano oniomanija. Kvaila aš, galiausiai.
Kvaila tinginystė, sumauta kasdienybė.

DAUGIAU SNIEGO, MAŽIAU ŠALČIO, DAUGIAU ŠYPSENŲ, MAŽIAU KONTROLINIŲ, DAUGIAU PINIGŲ, MAŽIAU ASILŲ KLASIOKŲ.
Pastarieji rmt asilai. Matėt Igną?

resemblance

2010-11-29T20:25:00.001+02:00

with Škėma
Beje, Happy 100th B-day, Tony.

geriausia dalis

2010-11-29T17:56:00.001+02:00

Mudu beveik bėgome iki geležinkelio, kuriuo nevažinėjo traukiniai, kur stovėjo semaforas. Aš suspaudžiau Jonę visa savo raumenų jėga, ir ji aiktelėjo. Aš įsisiurbiau į jos lūpas, ir tuo pačiu metu mano rankos, griežtos ir plėšiančios, parvertė ją ant žolės. Aš pamačiau jos nuogumą: klubus, tamsų pilvo trikampį, ir, kai sekundei atitraukiau savo lūpas, kad įtraukčiau į plaučius oro, išgirdau jos aštrų ir gerklinį riksmą.
Jonė rėkė, ir vėl mačiau juodą jūrą, ir suverstos pabėgių krūvos buvo didžiulės akmenų skeveldros, ir keistaformės sraigės. krabai, žuvys, paparčiai - artėjo į mus. Jonė rėkė, aš juk girdėjau jos riksmą, kažkada, kai neturėjau nei rankų, nei kojų, ir kamuoliu riedėjau akloje tamsoje. Jonė rėkė, ir mano pulsuojąs kraujas norėjo ištrykšti iš pabrinkusių gyslų. Aš plaštaka užgniaužiau Jonės burną. Ji nutilo, ir aš ją paėmiau.
Kai visa pasibaigė - tariau.
"Tu apsivilk."
Ir, kol ji tvarkėsi, žiūrėjau į semaforą. Į pakrypusį semaforą, išdaužtais signaliniais stiklais, ant kurio stiebo buvo išbraižyti keiksmažodžiai ir širdys. Ir atsisukau neryžtingai.
"Tu tvarkoj?", paklausiau.
"Tu man suplėšei suknelę", atsakė Jonė ir pravirko kūkčiodama.
[meninis intarpas, galimas Antano Garšvos atsakymas - "Tai ką? Naują nusipirksi"]
"Einam namo. Tu eik šalia. Aš neliesiu tavęs", tariau, žiūrėdamas į žemę. Mudu grįžome. Pamažu ji nustojo verkusi, ir aš tegirdėjau ritmingą šnirpštimą nosimi. Mudu sustojome ties veranda.
"Tu nepyk", tariau tyliai.
"Ar galėtum laukti?"
"Ko?", paklausė Jonė. Ir man palengvėjo.
"Aš labai myliu tave, Jone. Tu supranti, aš pasikarščiavau, kada nors tau išaiškinsiu. Ar tu galėtum laukti, kol aš įsitaisysiu, gausiu kokią tarnybą? Aš nedarysiu taip daugiau. Prižadu."
Ir tada drebančia ranka paliečiau Jonės ranką, ir ji rankos neatitraukė.
"Aš vesiu tave, Jone. Gerai?"
"Gerai", tarė ji. Ir pabučiavo mano skruostą.
"Tu eik miegoti. Mudu susitiksime rytoj, prie ežero. Gerai?"
"Gerai."
Ir aš nuėjau namo. Ir nemačiau, ir nejutau, ir negirdėjau mane supančios nakties.

dienos klausimas

2010-11-26T15:58:00.001+02:00

Kas yra ZOORI?
Skaitę ir supratę A. Škėmos "Baltą drobulę" tikrai galėtų atsakyt.

2010-11-24T18:18:00.001+02:00

Jei tai tęstusi kiekvieną dieną, būčiau pati laimingiausia pasaulyje.
Deja, viena diena gera, o kita, kaip taisyklė - bloga.

nes mes pradedam kai kiti baigia

2010-11-24T16:31:00.003+02:00

Tokia jau autsaiderių dalia.

Dar kartą turėčiau cituoti Kamiu. Po velnių, be žmoni(ų)(iškų) santykių daugiau nieko gero gyvenime ir nėra.
Net ir keisti pokalbiai man patinka. Aišku, turi patikt ir pašnekovas. Bet dėlto aš greičiausiai klystu.

Burberry Brit kvepalai yra patys geriausi nes atlaikys visus įmanomus kvapus ir smarves.

Siūlau paklausyt:
Cults - Go Outside ir Caribou - Melody Day.
O jei rytoj snigs - tai ir Wham - Last Christmas.
Tiek.

It is not your paintings I like, it is your painting.

2010-11-23T19:14:00.002+02:00

NU IR KAS

2010-11-23T17:46:00.001+02:00

Legalus amžius reiškia, kad legalus man ir alus.
Po gimtadienio praėjo savaitė, o aš jau pilu. ŪKIŠKAI.
Let's waste our youths.

2010-11-21T20:34:00.002+02:00

Gal esu senamadiška nuobuodybė, bet Eurovizija man visada metų renginys. Visai nesiruošiau ir net negalvojau žiūrėt vaikų Eurovizijos, bet taip jau išėjo, kad visą vakarą ją praspoksojau. Taigi negaliu sedėt ramiai nepateikus savo subjektyvių ir visiškai nereikšmingų vertinimų. Pradėkim eilės tvarka.
Lietuva - džiugu, kad likom ne gale. 6 vieta gan aukštai. Aišku, jei ne jaunosios europietės pamačiusios glaaažžžų berniuką (turiu pripažint, jis tikrai simpatiškas) išsilydžiusios prie tv ekranų, kaži ar būtume užėmę aukštą vietą. Daina tai...ką žinau.
Moldova - laužyta anglų kalba skambėjo beveik moldaviškai. ALYY baba. Nieko įdomaus.
Nyderlandai - Totalus absurdas. Kažkokia išsivėpus vienuolikmetė dainuoja, kad nekenčia šeimos. Dar už poros metų vienuolikmetės dainuos, kad nori vaikų. Vertinu neigiamai.
Serbia - Stiprus merginos vokalas, graži daina, apie princus, kaip supratau. Tik truputį nuobodu.
Ukraina - Nuoširdi užuojauta užėmus paskutinę vietą. Matyt, aukštom ir subrendusiom penkiolikmetėm netinka dainuoti apie lėktuvus, ypač nuosavus. Europa tai patvirtino.
Švedija - Dar viena penkiolikinė, su nuobodžia daina ir dar keistesniu apavu (kanopom?)kurios tikrai nesiderina pie nemanekeniškų kojų.
Rusija - Pusė bėdos. Mieli vaikai.
Latvija - Po nesekmės suaugusiųjų Eurovizijoje, braliukai nusprendė nusiųsti eurovizinio tipažo dainą. Eurovizinės dainos veža, tačiau ketvirta nuo galo vieta, kiek abydna.
Belgija - Tikrai tiesa, kad vakariečiai kažkokię peraugę. Daina neypatinga, neįsimenanti, tačiau ŠOKĖJAI. Gaila, kad jiems viso labo penkiolika.
Armėnija - Pasveikinkime ateities Rybaką. Reikia pripažinti, berniukas velniškai charizmatiškas, o armėnų dainų aranžuotės visada ima gerą vietą.
Malta - Ok. Neatsimenu apie ką ten dainavo.
Baltarusija - Mano favoritas. Daina labai graži. Vokalas išskirtinis. 12 balų.
Gruzija - Baby Gaga. Jai komentarų, kaip ir Lady, turbūt nereikia. Atėjo, parodė ką moka, nesvarbu, kad nukopijuota, ir liko įvertinta.
Makedonija - Kukli, bet labai žavinga mergaitė. Gaila, kad daina migdė.

Kas dar čia gero buvo? GI RYBAKAS DAINAVO. Ach, kai prisimenu jį, pradedu laukt gegužės mėnesio...

2010-11-20T18:15:00.001+02:00

There's always no one here with you when you need them most.

The Big Spender

2010-11-20T15:25:00.002+02:00

Sušikti finansai + mano žioplumas/prasta atmintis/išlaidumas = man šakės
Kas nutiko?
1. Taigi sugalvojau šiandien važiuot ir apsirūpint viskuom ko man reikės artimiausiu metu. Pasipildyt nuolatinį, nusipirkt istorijos pratybas, prasitęst Body Shop'o kortelę... TO PASKUTINIO TIKRAI NEREIKĖJO.
Pasijamiau 120 litų, sau patenkinta išvažiavau ir buvau pasiryžus bereikalo neišlaidaut. Ehm, pratybas nusipirkau, pašmirinėjau pardikėse, pasižvalgiau aplink sukneles ir gražias šmutkes Naujakui... Ir nušutinau į Body Shop'ą.
Taip, arbatmedžio kremas už 35 litus, kremas rankoms už 12,50 ir DUŠO ŽELĖ UŽ DVACOKĄ. NAFIK MAN JOS REIKĖJO??? Dvacoko nebėra. Na, tarkim, mamai Kalėdoms atiteks. Problem solved, 74 litai spent. Ai, dar, kortelė pratęsta ;)
Uu, L'occitane irgi taip neblogai atrodo. O ir kremuks yra. 6 litai ant jo. 6 litai ne pinigai, ar ne.
Paskutinė stotelė papildytas nuolatinis. Ir vuala. 100 litų jau nebėra.
Toliau, kažkas pietums. Pusfabrikačiai, labai sveikuoliški žemaičių blynai už 4 litus. Šokoladukas. 5 litų jau nebėr. Na, už šituos gal dar atgausiu pinigų. Lieka 15 litų.
Pirmadienį turiu pasiimti savo SEB banko kortelę, katros kaina 20 litų. Šeštadienį aceit einu į kokį tai klubą kur be dvacoko neįmanoma judėt. O kur dar popamokinė veikla, siūlai ir karoliukai darbų pamokoms.
MAN OFICIALIAI ŠAKĖS. Sakykim, kortelei pinigų turėsiu. O kas toliau?
OOOOOOOOOOOOOOOOHGOD, KĄ DARYT?
Dar pamiršau vieną svarbų akcentą, išleidau krikštomamos dovanotus 100 litų. Liko dar 200, kurie bus prie kaupiamųjų studijoms ar ten šimtadieniui.
NORISI VERKTI, IŠ TIES.

2010-11-16T15:57:00.002+02:00

Kaip sakoma geriau vėliau negu niekada.
Taigi šiandien to ir susilaukiau. Iš tikrųjų, džiaugiuosi kaip mažas vaikas. Vis dėlto, gavau dovanų, pasveikino net subinės bernai, o per paskutinę pamoką už nugaros sau galėjau girdėt beveik penkių minučių ilgio "ŠIANDIEN TAVO GIMTADIENIS, KRISTINA". wuhu.
O RYT NEREIKIA Į ŠŪLĘ
this means party

šiandien tavo gimtadienis part 2

2010-11-15T19:35:00.002+02:00

matyt esu blogas žmogus, kišdama rafaelo vieną po kitą sau į marmūzę, sau dabar galvoju. o gal dar nereik laidot vilčių, gal per muziejų dieną kur nors pasiausim?
rafaelo gaunu kiekvienais metais, rožių gaunų kiekvienais metais. O MAN JAU 18. kur tas kažkas, ko gyvenime nepamirši? nebent gana žiauri tiesios akimirka, akmuo į mano daržą, liūdesys ir baisios mintys bent valandai. skučo snukis iš pat ryto. nemalonūs sapnai naktį. AJJJJJJJJJJJJ, reik džiaugtis, kad negavau geriausios pasaulyje dovanos - vonios burbulo. kad iš vis kažkas pasveikino. ir kad kažkas atvėrė akis. ir kad kažkas buvo pyktas su manim.
turiu džiaugtis, bet negaliu.

šiandien tavo gimtadienis

2010-11-15T19:16:00.002+02:00

šikna, ne gimtadienis, galvojau. ale geriausia draugė pamiršo, kad šiandien lapkričio penkiolikta, tai yra MANO GIMTADIENIS. nė nepasveikino, iki šiol. dovanų taipogi negavau, o aceit draugių turiu. sveikinau visas iki vienos. O čia dabar.
išties nemalonu, kai tave pamiršta. ir kai pats stengies visus pasveikint. DIEVE ŠVENTAS, kokia malonė.
o kai dar įvykiai klostosi grynai taip, kaip tikiesi blogiausiuose planuose. OH YEAH.
žodžiu, esu žiauriai viskuom nusivylus ir tikiuosi, viskas bus gerai.
kaip optimistiška.

2010-11-13T23:16:00.001+02:00

man reikia užsičiaupti

sylvester ulv

2010-11-13T23:14:00.000+02:00

this is lovely

2010-11-13T19:24:00.001+02:00

Šiandien apturėjau nuostabią dieną. Giliai px, kad liko keletas litų ir gimtadienio parčiui nebeliko nieko. Tiesa, dar dvejoju ar švęst gimtadienį ar ne. Legali sumelė sueina. Nežinau nežinau. O kolkas džiaugiuosi nuostabia šiandiena, nuostabiu sušiu, nuostabiais mojito, nuostabia imbierine latė ir nuostabučiais body shop'o pirkinėliais.

dienos aktualijos

2010-11-12T19:35:00.003+02:00

*Supratau, kad man velniškai reikia kažko įpareigojančio. Aš pasiryžusi kiaurą dieną nepaleisti telefono iš rankų ir alpti išgirdus jo vardą.
Atvirai sakant, jau baigia užknist tas poravimasis. For fuck sake, klausimas tik vienas. Kada mūsų eilė?
*Japonų virtuvė, ko gero, yra pati geriausia, praktiškiausia, naudingiausia ir skaniausia visame suknistame pasaulyje. Jei būsit Can Bei restorane būtinai išgerkit žalios japoniškos kepintų ryžių arbatos. Tai kažkas nerealaus. Kepta antiena su baklažanais ir aštriu tailandietišku padažu taip pat idealu. O ar dar reikia paminėt sušį?
*Japonų kalbos paskaitoj rašiau abėcėlę. Vieną iš trijų, Hirakaną.
*Istorininė drama "Kaligula" iš tiesų yra pats brangiausias kadanors pastatytas porno filmas. Žinoma, kai jis neiškarpytas.
*Rašant rašinį "žmogus absurdo pasaulyje" tema kaip kontekstą panaudojau Franco Kafkos 5 sužadėtines, iš kurių nei vienos jis nevedė, o susirgęs tuberkulioze (kuria sergant būtina nuolatinė priežiūra, mirė. Va tai tau absurdas.

2010-11-10T17:29:00.002+02:00

Kartais taip noriu žliumbt. Nors man taip nepatogu pasakoti apie savo asmeninius išgyvenimus, kažkur pasireikšt noriu ir turiu. Mane verčia aplinka. Kasdieninės meilės scenos aplinkui ypatingai. Ta neteisybė, galiausiai!
O kaip tik šiandien, teisybė išaiškėjo. Blogiesiams personažams geri netinka. Geriems reikia geresnių. Bet kas po velniais iš to, jeigu ta tiesa išaiškėjo po pusės metų ir dabar jokios įtakos mūsų gyvenimams neturi? Kas iš to, kad tas gerasis personažas susidėjo su bloguoju? Blogasis kadaise buvo geras. Arba bent jau vaidino gerą. Ir kas dabar iš to? Turime galimybę tobulinti savo aktorinius sugebėjimus vaidindami, kad viskas gerai ir mes nieko nesuprantam. Dieve šventas ta vaidyba žudo. Kodėl viskas ne taip, kaip mes norim?
Jūs žinot? Aš ne. Todėl ir noriu žliumbt.

2010-11-10T17:21:00.001+02:00

Pasaulį nušviečia ir daro pakenčiamą įprastas pojūtis, kad kažkas sieja mus su juo, ir ypač pojūtis, kad kažkas sieja mus su kitais žmonėmis. Ryšiai su kitais žmonėmis visuomet padeda mums eiti į priekį, nes jie visuomet numato plėtotę, ateitį, be to, gyvename taip, tarytum mūsų vienintelis uždavinys būtų kaip tik palaikyti ryšius su kitais žmonėmis. Tačiau būna dienų, kai suvokiame, jog tai anaiptol ne vienintelis mūsų uždavinys, ir ypač suvokiame, kad žmones su mumis sieja tik mūsų pačių valios pastangos, – liaukitės rašę ar kalbėję, nusišalinkite ir pamatysite, kaip jie išnyksta iš jūsų aplinkos, – kad dauguma žmonių iš tikro nuo jūsų nusigręžę (ne iš piktos valios, vien todėl, kad yra abejingi), o likusieji visuomet pasirengę nukreipti dėmesį į kitus dalykus; tokiomis dienomis suvoki, kiek atsitiktinių dalykų, aplinkybių žaismo susijusių su tuo, kas vadinama meile ar draugyste, ir tuomet pasaulis vėl nugrimzta į savo naktį, o mes – į tą didį šaltį, iš kurio žmogiškasis švelnumas valandėlei mus buvo ištraukęs.

Ursina Gysi

2010-11-07T18:47:00.001+02:00

2010-11-06T21:16:00.002+02:00

Noriu etatinio draugo žiūrėti filmams.
Vaišės iš mano pusės
Tereikia kompanijos.
Visi mano norai per 11.11 bus tik apie tai.