Laisvai konstatuosiu faktą, kad viskas mane užknisa. V I S K A S. Net ir tu, skaitytojau. Nene, čia juokauju. Iš tikrųjų, užknisa aplinka. Sušiktas ruduo, sušiktas universitetas, sušikta rutina, sušiktas viskas. TAIP, no expectations no disappointments man negalioja, aš gyvenu kažkur anapus ir įsivaizduoju, kad viskas visada bus puiku ir gerai. Taip, universitetas užpisa, užpisa ir ta mintis, kad visiems ten daug geriau. O aš sėdžiu ir ilgiuos mokyklos. Chacha, labai juokinga, bet tiesa. Laisvas gyvenimas, tūsai, jojo, kurgi ne. Pavieniai tūsai, nuobodžios paskaitos, idiotai grupiokai, per daug laisvo laiko, informatikos paskaitos UŽPISA. Kitaip tariant, visas tas naujas etapas yra visiškai nenusisekęs. Jau jaučiu, kaip jums manęs gaila. Man ir pačiai savęs gaila po velnių. Norėjau kitaip. NAXUI REIKĖJO Į UŽSIENĮ TRENKTIS, VIS KAŽKAS NAUJO BŪTŲ.
Suprantu visus kaimiečius, jiems čia viskas nauja. O man - nei miestas, nei gatvės, nei absoliučiai bet kas. Žinoma, kasdien ten neidavau, bet kur kas kaip žinojau. Nu tai ir nafik nuobodybė. Žmonės, žmonės čia susirinkę belekas belekur. Nafik supranta jie studijuoja, nei juos domina filosofija. Stojau, kad įstočiau - here's their motto. Tai ir va. Gailiuosi iš dalies. Ir noriu mesti. Bet jei mesčiau ir tai mano gyvenimas būtų aboliučiai tuščias. Tokios tuštybės nebūčiau regėjus. Iš kur žinau? Nujaučiu. Tai va. Sedėsiu čia, kaupsiu pinigą ir kelsiu sparnus. Px, kad emigranto dalia nelengva, bet mane užpiso, TIKRAI UŽPISO visa ta rutina. Tas pats per tą patį. Nuobodesnio gyvenimo turbūt įsivaizduoti negalima.

---

Galiu pasakyt, kad po šio įrašo jaučiuos daug ramesnė. Viskas sudėjau į lentynėles ir nusiraminau. Eisiu pažiet GG ir pasportuot. Gero vakaro.