Šiuo metu gyvenu chaose. Kitaip nepavadinsi. Žūt būt privalau sustoti ir suvirškinti. Bet, aš tik valgau ir valgau, bėgdama. Ir springstu naujienomis, įvykiais, draugais, aplinka, nuotykiais. Oj oj oj. Stovykla buvo įvairi. Nenoriu plėstis, bet buvo smagu. Ir gėdinga. Šiek tiek. Kadangi jau mažai pamenu, AČIŪ DIEVUI UŽ TAI, nebekankina sąžinė. Tik tragiškos žaizdos ant kulnų mena tris BAISIAI ilgas dienas.
Na, o dabar jaučiuosi kaip koks viduramžių riteris (man patinka viduramžiai), kuris nuolatos gražiai kalba apie savo širdies damą... TAIP TAIP, AŠ RITERIS. Nes tas princesė, tikras princesė. Juk žinot mane - man reikia nedaug. Kadangi per daug jau atstumia (STOVYKLAVIMO PATIRTIS). Užtenka tik miegoti greta, upsy daisy, užsiverst viens ant kito, poto prabudus gėdingai nustelbus akis ropštis iš tos lovos, iš kurios, vajė, kaip sunku išlipti. Nene, viskas buvo labai sweet, ne tas žodis kaip sweet. Aš greičiausiai eilinį kartą perdedu, per buvo malonu jausti šilumą, kai aplinkui visi dreba. O dar tos akys.
KVAILA KVAILA, FILOSOFĖ KVAILA.
Gyvenu chaose, kaip ir sakiau.
0 komentarai (-ų):
Rašyti komentarą