food fooood foooooooooooooood

Uoj kokia aš šikna. TIESIOG ŽIAURI. Praėjo savaitė nuo universiteto pradžios... o aš sugebėjau pastorėti... KILU. O vakar vakare.. VISAIS DVIEM. O Dieve, jūs nė neįsivaizduojat kaip tai mane stumia atgal. Į šlykštų čipsų ir šokoladukų liūną, augančius kilogramus ir dėlto kaltinamus kontraceptikus, įsipūtusius žandus ir pasišlykštėjimą savo kūnu. Ok ok, nereikia taip žiauriai, bet pastarosios dienos buvo žiaurios. Pirmadienį sušveičiau tris šokoladukus, picą, dar kažkokio mėšlo. Apie skonį nešneku, apie porcijas tuo labiau. Antradienis, ŠŪDAAAAAAAAAAS taipogi. Vakar - čipsų pokelis. Sportas - ABSOLIUČIAI JOKIO. Ir tai mane varo iš proto. Vat tuoj tuoj, pavirškinu pusryčius ir einu mankštintis. Taip taip, ir jokių šiandien saldainių. Bent iki rytojaus. O RYTOJ Į STOVYKLĄ VAŽIUOJAM, VISOM TRIM DIENOM. Tai reiškia: laisvas alkoholis, laisvas šokoladas, laisvas kitoks šūdinas maistas, užkietėję viduriai ir išpūstas pilvas. Turiu baikt dievagotis, bet negaliu, nes tai tikrai O DIEVE. Blogiau negali būti. Ėdimas, besaikis, net nebūnant alkanai. Tai stresas. Nervai. Kuriuos per stovyklą turėčiau nuraminti. Labai tikiuosi tai įvyks. Ir bus NYREALIAI SMAGU. Ir be jokio nesveiko ėdalo. Imsiu obuolių, persiką ar nektariną, bananų, gal kokį.... KĄ DAR. Nebežinau... Miūslikai yra š, tai teks griebtis kokių nors sveikų užkandžių. Kurių mūsų žemelėje neįmanoma rasti. I'll give a try. Anyway, aš žiauriai socializuojantis žmogus, tai turbūt maistą išdalinsiu. Jaučiuos kaip labdara.
O tiems, kas galvoja, kad tai yra žiauriai idiotiška skiesti apie maistą ir bijoti to kilo ar dviejų, galiu pasakyti: DO NOT REWARD YOURSELF WITH FOOD, YOU'RE NOT A DOG. Maistas nėra kažkoks atlygis. Maistas turi teikti energijos ir šiek tiek malonumo, o ne daug malonumo ir velniškai daug graužaties vėliau.
Tai va.