noriu ir linkiu

Sutikti ir pabendrauti su daug gražių, intelektualių ir linksmų berniukų. DAUGIAU ŠYPSENŲ, be abejo.


Nenustoti domėtis mada, tačiau tik ta, kuri iš tiesų nepakartojama ir geniali. Victoria secret, how tacky you can be? Rmt, kam tas mėšlas.


Nuvažiuoti prie jūros žiemą.


Pabūti kaime, padrybsoti gėlėtoj pievoj arba tiesiog užsiimti sodininkyste.


Pamatyti šiaurės pašvaistę. Tikiu, kad tai pats gražiausias dangaus reiškinys. DEJA, MES ŠŪDINOJ LIETUVOJ IR ČIA TOKIO NĖR. Na, bent jau rugpjūčio dangus būna nuostabiai žvaigdžėtas ir neretai galima pamatyt ir krentančią žvaigždę.


Pabuvoti užsienyje. Ypatingai kur šiauriau, arba kur daugiau kultūros ir tradicijų. Jaja, Islandija, Norvegija, Danija, Švedija, Suomija o poto dar Vokietija. AI, Rusiją pamiršau. Dar į Grendlandiją, jei įmanoma :D


Pažiūrėti daug GERŲ filmų, ne bet kokių masinio kulto nesąmonių, kaip antai Transformeriai ar ką žinau, išvis, ką per kiną dabar rodo. Vienžo, klasika geriausiai. Cartoon Network po 22valandos. Geriausi filmai - ir ne pornuškė.


Elgtiantis keistai neikiek tuom neabejot. Jo ma jo, reik vertint unikalumą.


Pamatyti daug gražių saulėlydžių (duok Dieve, ne filmų).


Valgyti kuo daugiau vaisių. O YPAČ UOGŲ.


Įsigyti batus, kurie tarnautų ilgai ir tiktų bet kam.


Nusipirkti kanors iš Acne. Arba kanors tokio "labai skandinaviško ir labai kietai madingo".

Per daug neliūdėti dėl nesėkmių ir kuo greičiau judėti toliau. ROCK On'inti, kitaip sakant.

O dabar asmeniškai sau:



Nuvykti į kalnus, išmokti čiuožti su tom slidėm, pamatyti Morgi ir Kofi, stebėti ski jumping'ą, galbūt ir išmokti jo.


GRAŽIŲ IR GERŲ IR NEPAMIRŠTAMŲ JUMS 2011TŲJŲ.

resolutions for 2011

Taigi koks sutikimas ir kokie nauji be pažadų. Numesiu svorio, būsiu gera, daug šypsuosiuos, taupysiu pinigus, negersiu... JAJA, mielieji. Nesakau ir tikrai neprisižadu, kad viską įvygdysiu, bet pogalais, tegu likimas man spardo subinę, padarysiu bent viena.
1. NEĖSIU BE SAIKO. Taip, per šventes ypatingai. Paėdei ir ramiai. Nėra ko plėšytis ir imti dar. Reikia MĖGAUTIS MAISTU, o ne kimšt kas papuola.
2. Sportuosiu. Jei ne rytais, tai vakarais. Jei ne kasdien, tai bent kas antrą dieną. ČIA BŪTINAI.
3. Taupysiu pinigus ir neleisiu jų jokiem šudukam. Šiandien ir vakar specialiai padariau junk'o ėdimo ir pirkimo ceremoniją, pasišlaiščiau pinigėliais ir apsiėdžiau brangiausiu maistu. Taigi Milkos daugiau nepirksiu. Čipsų tai tuo labiau.
4. Mokysiuos. "Pažymiai geri, bet jei mokytumeisi tai būtų dar geriau". Yes momma.
5. Pripildysiu savo spintą juodais drabužiais. Tai nereiškia, kad man amžina depresija ir aš kokia tai suicidal junkie, bet turėjau kokį tai pranašingą sapną ir man pasakė - APSIRENK JUODAI. P.s. šiandien valant spintą išmečiau gelėtas suknytes (kuriose jau ir taip atrodžiau kaip beformis mėsos gabalas, taigi vot eva). Pirmas žingsnis įvygdytas.
6. Mandagesnė, pakantesnė, rimtesnė. TEP TEP, užteks čia myščiot. Ypač per pamokas. ŠYPSNIUKAS blet, kaip kažkas tai sakė.
7. Mažiau kompo ir mažiau nervų. Daugiau gryno oro ir aktyvaus poilsio.
8. Daugiau bendravimo.
9. Rūpinsiuos nagais ir plaukais. Ir ragais. Jei kas tokius statys. Vakar nusikirpau plaukus, vėlgi pirmas žingsnelis yra.
10. Domėsiuos ne vien vyrukais modeliukais ir madingais apdariukais, bet ir pasauliniais karais.
11. Klausysiu geros muzikos, smarkiai visus hug'insiu, tvarkysiu namus ir dirbsiu (tik dar nežinia ką, aplinkybės parodys)
Tiek mano resolutions artėjantiems metams. Kadangi dar vieną post'ą rašysiu, tai nelinkėsiu gražaus sutikimo ir lialialia, viskas ir taip jau banalu, tai kam kartotis.

Taigi vis dar bandysiu apibendrint šiuos metus.
Jie buvo tikrai kaip sinuso grafikas. Ir geri ir blogi.
Pradedant gerais dalykais...
Džiaugiuosi vėl atradusi savyje aistrą paišyt. Turbūt geresnio jausmo už didžiavimąsi savo piešiniu nėra. Bent jau momentui tai pakelia tave virš visko.
Džiaugiuos atradus geros muzikos. Dėka Trentemoller atradau Fever Ray, o poto prasidėjo visas gerumas. Indie rockai nuplaukė, o elektronika prisišvartavo. VALIO.
Išmokau būt pakantesnė ir negraužt savęs. Vertinti kritiką objektyviai, kramtyt ką šneku ir be reikalo nesukti galvos.
Išmokau nepasitikėti aklai ir nelaikyti kiekvieno draugu. Tiesa ta, daugelis tų draugų - puvėkai.
Supratau, kad geriau naturalus nesveikas baltumas negu įdegis, dar neduok dieve soliariuminis. Orginalu, tai kas naturalu. Žinoma, didžioji dalis soliariumo aukų su manim nesutiktų, bet sakykit ką norit, jei jau esi negraži soliariumas tavęs nepagražins. Nededu tam nei pinigų, nei pastangų.
Supratau, kad nuoširdumą ir geraširdiškumą verčiau pasilikti geresniems laikams ir geresniems žmonėms. Žmonių juk nepakeisi. Tačiau teist jų dėlto taip pat nederėtų.
Mažiau domėjausi mada, kuri iš tikrųjų tėra beverčiai paveiksliukai monitoriuj, kai negali nei įpirkti nei pamatyti gyvai.
Pasitobulinau maisto gaminime.
Turėjau progą mokytis dviejų kalbų - italų ir japonų. Tik deja, pradmenis išmokau tik italų.
Pradėjau į viską žiūrėti realiai.
Pradėjau naują blogą ir naują tumblr.
NEPRIAUGAU SVORIO.
Tiek gėrio atsimenu. Garantuoju, dar milijonas pasimiršo.
O dabar blogoji dalis.
Sužinojau apie sveiką mitybą, visa tai, ko reikia idealybei, tačiau savo žinių nepanaudojau praktiškai.
Nepaliaujamai sedėjau prie kompo. Sėdžiu ir dabar.
Nenumečiau svorio.
Pasielgiau negražiai su keliais žmonėm. Pasidaviau savo pykčio protrūkiams ir sugrioviau, tai ką pastačiau.
Tingėjau, tingėjau, tingėjau.
Keikiau senukus, apkalbinėjau, nekenčiau mažų vaikų, stalkin'au visokius male modelius, o dabar jau ir ski jumperius (ot bajeris buvo, nuėjau ir netyčia ant vieno nepažįstamo statuso fb paspaudžiau, kad patinka. nors tai nė nebuvo kažkas teigiamo)
Bariausi ir koliojausi su savo močiute, ypač per vasaros atostogas. Jezhau, gi senatvė.
Sulaukiau aštuoniolikos ir protingesnė netapau.
Neišmokau taupyti. Tai kvepalai, tai body shopas, tai party instead of nuolatinio pasipildymas.
Vien žo, šiknė.
Tačiau yra išeitis. Ateina nauji ir metas surašyti new years resolutions.
Ai, dar Kalėdinei ir Naujametinei nuotaikai pagyvint siūlau paklausyt:
The Knife- Reindeer.
Abba - Happy New Year. lol.
Vampire Weekend - Holiday.
Unheilig - Winterland (išgirdau per Kūčias, poto per viva ir negaliu atsiklausyt).
Feliz Navidad (nors kaledine, vis tiek veza)
+ Nephew - New Year's morning

let's review it

Nors dar ne paskutinė metų diena, manau, atėjo metas susistemint šiuos metus. Kadangi mano gyvenime tvarkos trūksta, atėjo gera proga bent kažką sutvarkyt.
Pradedant pirmuoju mėnesiu, šių nuostabiai keistai idiotiškų metų, tiesą pasakius, neką ir prisimenu.
Pradžia buvo labai optimistiška, pamenu, spoksojau ski jumping'ą, buvau kažkokia visai gerai nusiteikus, nors prieš tai buvau kankinama apatijos ir kitų iš tinginystės atsirandančių ligų. Naujako sutikimo visai neprisimenu, matyt, buvo eilinis drybsojimas ant sofos ir ant kompo ir galiausiai pusė pirmos ir aš jau lovoj. Ko laukt pogalais, kai pagalvoji?
Vasaris. Irgi velnią aš atsimenu. Kiaulių gripas? Tada jo. Įdomesnis laikas, šiek tiek prasedėjau namie. Nieko ypatingo. O gal ir buvo kažkas, kas atvėrė akis. Vėlgi, neprisimenu.
Kovas. AHAHAHAHAH gal man reikia bilobilio. Nieko neatsimenu. Na, nebent tai, kad svoris ir maistas buvo pagrindinės minčių gairės.
Balandis. Mano būsenos (nežinau kaip pavadint tą mizeriją) apogėjus. Ėdimas, ašaros dėl svorio, ėdimas, vėl tas pats. Ai, draugė iš klp atsivilko pas mane. Buvo bent keletą dienų smagu.
Gegužė. Ir staiga viskas beveik gerai. Susiruošiu ir vaikštau pas psichologę, jaučiuos kaip naujai atgimus. Atsiranda simpatija asilui klasiokui, smagiai siaučiu per sporto šventes ir panašiai. Geras bday prie Marių.
Birželis. Vasara prasidėjo, o mano širdis suakmenėjo. Nuobodus mėnuo, iš tiesų. Užsiemiau kepimais, pasidariau tyrimus. Laimingas atsitiktinumas. Prasidėjo lakstymai pas gydytojus. Taip pat male model fashn vykas, paženklintas Nicon'o savižudybe, ir susižavėjimas skudurynais.
Liepa. Didysis mano bandymasis kūdintis. Oh tep. Food diary, greit prie jūros, bent jau kažkas įdomesnio. Šūdą aš ten sukūdau. Bet buvau prie jūros, dar puikiai atsimenu kelias valandas Klaipėdoje, DYDELĮ tanklaivį, apsivėmimą, nudegimą. Ai, dar sužinojau apie tėvuko mirtį.
Rugpjūtis. Įdomus ir spalvingas, net ne viską gerai pamenu. Tyrimai klojosi įdomiai, dar keletą dienų buvau prie jūros, šiaip jau tai, nuobodžiavau, svorio nemečiau, toliau šlaviau skudurynus ir normalias pardes. Pasirošimas šūlei. Keksiukų kepims.
Rugsėjis. AI XUJ znajiet. Gera mokslo metų pradžia. Tik, paskutiniai metai. Gaila ir liūdna, smagu ir nelabai. Praėjo gan gerai, jaučiaus puikiai, nepaisant praeitų metų mizerijos ir viskas buvo gan gerai. Išskyrus tai, kad susipykau su išties geru žmogumi. Pripažįstu savo klaidą ir lieku amžinai dėkinga jam. AK, dar atradau ypatingai geros muzikos.
Spalis. NEPRISIMENU AŠ NIEKO, gal tik tai, kad buvo gerai. Viskas buvo gerai. Rudens atostogos visai smagios. Ak, dar paaisškėję tyrimų rezultatai ir prasidėjęs gydymas. I'm Happy. Taigi tu sergi. Mes tau turim vaistų. OJEZHAU. The best moment.
Lapkritis. AND THIS IS IT. Partay, partay partay, 18bday, fun and so on. Geras mėnuo, neskaitant to, kad vėl sugalvojau, kad man kažkas patinka. Įdomūūū, įdomūū. Mėnesio maistas - alus. Džiaugsminga.
Ir paskutinis bet ne šūdiniausias šisis gruodis. Buvo visko, ir smagumo ir nusidrėbimo, vel aplamai tai aš patenkinta. Spektaklis per lietuvių pavyko, ir tai buvo visų geriausia pabaiga. Mėnesio maistas - karštas vynas. Nors kuo toliau, tuo viskas eina prasčiau. Jei kalbėsime apie šias dienas. Žinoma, aš tiesiog negaliu sakyt, kad ski jumping'as yra blogai, nes iš tiesų tai yra labai gerai. Stebėt. Šį savižudybės sportą. Supratau, kad velniškai noriu ant kalnų ir kuo greičiau iš čia dingt. MAMA UŽPISO, UŽPISO, jums sakau. Negaliu nepykt, kiekvienas jos VVEVEVEBEBEBe tiesiog prašosi užrėkt ir išeit. Rimtai. Debilė. Dėjau, kad negalima varyt ant savo tėvų. 3 ar 4 dienos kaip niekur neinu ir tiesiog plyštu iš pykčio už kiekvieną varymą šen bei ten, neatliktus DARBUS mat, prunkštimą kaip jai blogai. Miegu ir valgau nu ir ne jos supistas reikalas. Pasidarysiu išvadas pati. Naujakas nusimato namie. EETTTAITAI, nafik.
Tokie tie mano metai. Pusę pamiršau, jei netingėsiu, papildysiu.

PLYZZZZZZZZZZZZZZZZZZZZZZZZZZ

EINAM RYT KUR NORS KAS NORS?

lazy days

Tiesiog nuostabiai nuobodus gyvenimas šiomis dienomis. Ne, aš nesiskundžiu. Man patinka.
Šventės, tarp kitko, buvo visai px, nieko įdomaus, dovanos gan nuviliančios, per mažai saldainių, nuolatinis persivalgymas and so on. Jokios šventinės nuotaikos nebuvo, tačiau visai smagiai prisikirtau silkių ir pažiejau teliką. Taigi, užsikalbliavau (vėl) ant ski jumpingo, lietuviškai šokinėjimo nuo tramplino ir dabar atradau antrą priežastį spoksoti teliką. Pernai, Kalėdų metu, spoksojau lygiai tą patį, viskas tęsėsi maždaug iki Trijų karalių, o poto šūlė ir bai bai gražieji slidininininkai. Šiais metais įsikirtau netgi jų pavardes, atsirinkau favoritus, sužinojau ir lūzerius ir dabar man šitas sportas patinka. Bet ne tik dėl vyrų! Tiesiog įdomu. KAŽKAIP taip.
Ak, dar pamiršau paminėti geriausią dalyką - miegą. Miegu ir nesiskundžiu. Nueinu, prigulu valandžiukei, ir štai diena greičiau baigiasi. Tiesa, taip dariau tik dvi dienas, bet prieš akis dar dvi tokios puikios. Poto, aceit, naujakai šmaijakai ir aceit turėsiu kitos veiklos. Duok Dieve, kad jos rimtai bus. Tinginiškas gyvenimas man patinka, bet keturios dienos to pačio - jau wastė of time. Ar aš neteisi.

yes please

but actually I would take both. NOW.

the joy has come

Paskutinis postas prieš Kalėdas. Yeah right.
Keisti dalykai darosi. Gal Kalėdiniai stebuklai gal dar kas. Dar vakar sedėjau liūdna ir pikta ir mintyse prašiau, kad atsirastų ta Kalėdinė dvasia ir įgaučiau bent kruopelę entuziazmo švęsti. Šiandien - visa ta Kalėdinė komercija (ar džiaugsmas) jau aplink mane. Kadangi šios Kalėdos bus itin tight budget tai ir dovanos menkos. Ypač džiaugiuos velniškai gražiu maišiuku, kurį radau Topoly, bo jis pasakiškas ir kaina visai nesikandžioja, ne kaip Maksimoj, kainos kosminės, prie to kas padoriau atrodo, o hanos montanos ir visokios kitokios nefainos beletristikos pilna. Eglės šakos dar neturiu, įtariu, eisiu ryt po mokyklos kokią nusipjaut (jei planai nepasikeis) kur nors kaimynystėj. Sekmės man, vis dėlto bijau. Bobutės pasidarė įžūlesnės. Įlipa vos į truliką o poto iškiša taloną ir tu jai čia išmušk, nei prašau nei ar galit, tu mušk jai, stovėdama už kilometro. Debilės bl. Bet nesvarbu, per Kalėdas visi geri, tai gal niekas manęs nepastebės ar bent nenorės pastebėti.
Dar pasipuošiu spintelę, padarysiu staigmeną savo bendraspintei. Galbūt ir dar kam nors kaimynystėje, tiksliau gretimai spintelei. Radau labai kietą atviruką, beveik visai atspindintį kaimynėlio charaktūrą. Gal jam anonimiškai nusiųsiu. Gal nesupras kas kaip ir kur. Nors jei?
Taivogi, pagaliau pradėjau jausti jausmą, panašų į Kalėdų laukimą. O dar, manęs laukia imbierinių sausainėlių kepimas ir šiaip malonus namų apkuopimas. Et, kaip gera po ilgo sastingio bent kažką malonaus pajausti.

noriu ten

Trys dienos. Dvi dienos.
Atostogos jau visai šalia. Laikas tiesiog praskriejo ir štai jau blizgučių ir eglučių laikas. Nepasipuošiau eglės, tik nusipirksiu kokią šaką. Nepirkau dovanų, nes neturiu pinigų. Tebunie šios Kalėdos ne tokios komercinės ir dovaningos. Šiais metais jaučiuosi netgi nenusipelniusi visos tos materijos. O beto, dovanos nėra tikroji prasmė. Tačiau kas galvoja apie tą tikrąją prasmę. Šįmet pagalvosiu aš.
Nežinau, ar dar rašysiu iki Kalėdų. Jeigu ne, tai linkiu visiems gražios šventės ir jaukaus pasibuvimo. Dzin tos dovanos.

cosy

only by the night

taip laukiu rugpjūčio naktų, kažkur prie jūros, tų krentančių žvaigždžių.

chm..

Tikėtis iš manęs kokių nors įdomių istorijų tikrai neverta. Ko nors saldaus ir intriguojančio tai ypatingai. Nebent šokoladas yra užslėptai intriguojantis. Velniai jį žino.
Paskutinis savaitgalis prieš atostogas ir "šventes". Iš tikrųjų, pastarųjų visai nelaukiu. Neįdomu, nėra jokio jaudulio, jokio noro puošt tą sumautą išlankstomą eglę, metančią daugiau spyglių nei tikra. Noriu tikros. Bet mama neleis. O šiandien prie rajono savivaldybės dalino šakas. Tokias kaip pusė eglės. Reikėjo imt, bet ne, buvo kitų reikalų. Velniop tuos reikalus, man reikia eglutės ir kitų reikalų.
Dienos eina per sparčiu žingsniu, nespėju vytis ir suprast kas čia vyksta. Tik žinau, kad trečiadienis mano mėgstamiausia diena, nes sėdžiu mokykloj iki kol pasidaro beveik visai tamsu. Ne be reikalo. Vieniems tai bevertis modulis pas išprotėjusią mokytoją, o kitiems, tokiems kaip man, o mūsų esti du, tai laiko stumimas su gan įdomiais pokalbiais ir keistu jauduliu. Nežinau ar kitam tokiam tai irgi keistas jaudulys ir per greit bėgantis laikas, bet nujaučiu, kad taip. Matau aš jį kiaurai.
Siekis išsaugot neatskleistą tapatybę neleidžia rašyti toliau. O taip noriu išrėžt, kaip po velnių, aš kiekvieną dieną nuolatos suku galvą, svajoju ir miegu per pamokas ir negaliu nustot galvot ir išradinėt teorijas intriguojančiom temom. Gėda sakyt, bet aš apsėsta. Vieno žmogaus, turinčio galią.

Jis ir aš. Tik mes abu. Mudu du ir visiškai daugiau nieko.
Nuo tos akimirkos kai jį pirmą kart pamačiau, žinojau, kad jis turi būti mano.
Mes kartu išbuvom praktiškai visą dieną, kartu šąlom ir skubėjom. Kartu ilgai važiavom namo, netgi kartu kritom Laisvėj. Viskas ėjos sklandžiai.
Galiausiai ta intymi aplinka padarė savo. Aš jį nusviedžiau ant sofos, padariau kavos ir grįžau. Jis jau manęs laukė.
Ilgai nesiceremoninau, griebiau jį, atplėšiau ir susigrūdau į burną.
Šokoladą, savo didžiausią pasiją ir priklausomybę. O dabar sėdžiu ir man nuo jo bloga.
Moralą supraskit patys.
O jei tikėjotės, kad tai pasakėlė apie vaikiną, tai galiu pasakyt tik tiek, kad vakar panašiai ir buvo. Tik be kavos ir jei intymią aplinką laikysim Aldonos kabiką.

Tau ne visai viskas gerai

Ką daryti, kai nuvažiuoja stogas?
Kaip suvaldyti save, kad baigtum žviegt iš niekų ir užčiauptum marmūzę. Bet koks laimės pliūpsnis neleidžia man užsivėpt. Žviegiu žviegiu žviegiu. Man nė nereikia alkoholio, aišku, karštas vynas nepatrugdytų, tačiau, laiminga jaustis sugebu ir be jo.
Nors. Pradėjau savo ateitį įsivaizduot nebe taip optimistiškai kaip ankščiau. Gal čia kaltos knygos apie abu Pasaulinius karus ar egzistencializmas, bet negaliu savęs įsivaizduot kaip normaliai besielgiančios, dirbančios gerą darbą, stropiai studijuonačios bobikės. Sapnuose aš virstu alkoholike, rūkančia kažkokį mėšlą, tai suktines, tai slimus, besirengiančią kaip kokia Taylor Momsen, su nubėgusiu tušu, nešukuotais ilgais plaukais ir juodais platforminiais batais (acne būtų idealiausi tam įvaizdžiui). Karjeros aš neturėčiau, kasdien gerčiau tame pačiame bare, naktimis bastyčiausi gatvėmis ir galvočiau kokia to prasmė. PERSPEKTYVU, ANE?
Galima laisvai teigt, kad man važiuoja stogas. Valgis tapo ne pagrindiniu dalyku gyvenime, pamokos jau seniai nebeįdomu, verčiau skaityčiau visas absurdo teorijas ir prarastosios kartos rašytojų knygas, negu spręsčiau matieką, bastyčiausi užmiesty negu tampyčiausi akre. Klausyčiau netgi John'o Lennono ar Jimio Hendrixo negu kokios Katės Peri ar Rihanos. man visiškai nuvažiavo stogas, arba pradėjo formuotis so called asmenybė. Pati nežinau.
Man skauda galvą ir aš noriu miego. Liko savaitė.

Bado akcija baigta. Neiškenčiau nei pusdienio, dėlto kaltos sutrumpintos pamokos ir klasiokės su šokoladu. Viskas baigėsi galiausiai karštu vynu, čipsais, šiltais ir minkštais pokalbiais ir sumuštiniais. Miestas vakare. Neikart neišsitiesiau šiandien. Buvo nuostabu.

sugalvojau

tris dienas nevalgyti

arts lesson

Egon Schiele

Henri Matisse "The Goldfish"

Käthe Kollwitz "Call of death"

laiminga diena

4 kartus išsidrėbiau įvairiose viešose vietose. Tris kart gatvėj ir kartą nuo laiptukų. OH HAPPY BDAY

the best cover ever

pati nežinau

Apie visų mūsų skirtingumą nėra net ir ką kalbėt. Tiek charakteriai, tiek išvaizda. Sunku bendrauti su nepažįstamais. Dar sunkiau su šiek tiek pažįstamais. O kai turi koperuotis su keturis metus pažįstamais, tai yra bene sunkiausia. Visų nuomonės skirtingos, visi jie skirtingi, visų intencijos panašios, bet motyvacija kaip sinusoidas. Taigi, turim vaidint, septyniese. Porelė, dvi draugės mėgstančios užbaigt reikalus ankščiau negu reikia, dvi mano draugės ir aš.
Aptarti reikalus sunku. Vieni glamonėjasi viešoje vietoje, kitos irgi mėto žvilgsnius, kurių prasme supranta tik jos ir trys burundukės, kurių viena aš, ir dar dvi tylenė ir etatinis subinės kištukas. Atrodo, mes jau gan ilgai pažįstami. Mus sieja kokie tai darbo santykiai ir mes turėtume sutarti. Bet o Dieve, Dieve, kai sluoksnis po sluoksnio pradedi atrasti tą tikrąjį žmogų, pasidaro baugu. Įdomu, o kartu ir baisu. Kokie mes vienodi, kokie mes banalūs. Nepradedant kalbos apie banaliąją mūsų visuomenę norisi visus juos priskirti prie jos. Visus tuos, kurie iš pirmo žvilgsnio atrodo įdomūs ir visaip savotiški, tenka priskirt prie vadinamosios "pilkos masės".
Kodėl aš čia taip šneku?
Gavau iš lietuvių rašinio 5. Tiksliau 4, pridėjo balą už Škėmos testą. Noris verkti dėl savo bukumo, pult ir pasiklyst toj pilkoj masėj.
Grįžtant prie ankstenės temos, visi mes vienodi visi mes skirtingi, man įdomūs pasidarė individai. Tikėjausi iš tos nesuderinamosios grupelės bent kažkokio konflikto. Aišku, šiknos kamštukas konfliktavo, kišdama Kalėdoms liūdną muziką bandydama paaiškinti, kad tai kas yra rimta, yra ir turi būti liūdna. Ir nereik čia argumentų. Individė blet. Ogi nė velnio, tiesiog užsišikusi aštuoniolikmetė pavydinti draugei vaikino ir nepatenkinta gyvenimu. Ir jokio čia individualumo. Bet anokio čia individualumo man reikia tikėtis, jei bendraujam paprasta tema apie Kalėdas ir spektaklius, banalybes ir mandarinus? Žmonės plius, labai mandagūs, stengiantys parodyti savo erudiją kiekviename žingsnyje. Ko aš tikėjaus, po galais? Kad žmonės atsivers po pirmo rimto pokalbio per ketveris metus. Juokinga, pati rašau ir pati nesuprantu.
Siūlyčiau nė neskaityt šitos nesąmonės, kadangi čia tėra kvaili pasvaičiojimai apie tai ką aš šiandien veikiau ir aceit, kažką išmąsčiau.
Laisvės alėja gražiai atrodo vakare. Norėjos ilgiau ten pasivalkiot, tik, kad šalta. ETTTTTTT.

ketvirtadienis

Noriu skanios kavos, noriu popkornų, noriu šokolado. Noriu vėl pažiūrėt Kaligulą, nors gal labiau Gossip girl, bet negaliu - torentai mane išmetė iš savo rato. Tingiu skaityti ir mokytis Škėmos pjesę, nors Škėma man patinka. Velniškai panašus į Kamiu. Abu savo knygose rodo DYYYYYYYYDELĘ DYDELĘ ne bet kokiam eiliniam dvyliktokui suprantamą erudiciją, vienas buvo mokinys, o kitas buvo mokytojas. Net ir išvaizda panašūs. Gražūs vyrai. Gal Škėma netgi gražesnis. Solidesnis. Bet kad ir toks nuostabus būtų Škema, tingiu jį skaityt. "Triumfo arkos" irgi greitu laiku nebaigsiu. Bet irgi velniškai įdomi knyga. Šiek tiek sasąjų su "Balta drobule" yra. YĖ.
Ryt turėtų pervesti pinigus, numatomas pasisedėjimas po šūlės, gal nebus viskas taip blogai. Tik viename fronte visiškai nieko naujo. ARGH. Bet ne Vakarų.

Jaučiat artėjančias Kalėdas ir 2011?
Aš išrėšiu - didelį didelį ne. Aišku, šiandieninis oras, kai privarė tiek sniego, nejaust, kad ateina ta svarbi diena, tiesiog neįmanoma. Stotelėj truputį jautėsi. Po stogeliu ant manęs beveik nesnigo, o ties gatve atrodė, kad pusto. Besiklausant "Let it snow" tai taip malonu. Betrūksta kokio draugiško nepažįstamo žmogaus šalia ir kakavos puodelio. Ir kad tai būtų šeštadienį. Ai KRČ, užsisvajojau.
Šiaip jau nesiskųsiu realybe, kadangi pati dėl tokios kalta. Nebeturiu nei centų bandelei, nei kam nors kitam, net istorijos pratyboms. Pyktis ima, kad pati esu išlaidūnė. Kad 300 litų sugebėjau išbazarint per keletą savaičių.
Nežinau, kam tai rašau, bet jaučiuosi sumautai. Dėl daugelio dalykų. Dėl ketverto iš chemijos, dėl septyneto iš Pirmo Pasaulinio karo. O dar tie stojimai. Dar ant kulnų lipa motyvacinio laiško rašymas ir tos rekomendacijos. Kai turi tokią puikią anglų kalbos mokytoją ir nuoširžiai tikies, kad ji tau parašys tą rekomendaciją pradeda kaltis mintys, kad ucas siuntimo išvis nebus. Ir viską reik padaryt tuč tuojau. Iki Naujų bent jau. MHM. Ir išvis, ką aš sau galvoju. O dar kalėdinis vaidinimas lietuvių kalbai. Tipo vaidinsim Škėmos "Kalėdų vaizdelį". VALUO.
Nereikia tų Kalėdų. Rutina man netrugdo, gyvenu sau ir man ramu. Dar tas šimtadienis. Velniop jį.
Esu pikta, alkana, nuliūdus ir man pms. TAIP VA.

playlist

Kadangi jau velniškai seniai rašiau tuos savo playlistus, atėjo metas naujam.
Paradoksas, kiekvieną kart man juos parašius atrandu vėl kažką naujo ir labai superinio. Tikiuosi, šįkart ir vėl taip bus.

Crystal Castles - Untrust us, Suffocation.
Kings of Leon - Radioactive
Caribou - Odessa, Melody day
Zeigeist - Cuffs, Tar Heart, Dawn/Night
Klaxons - Echoes
Take That - The flood (british average men pop and I like it)
The Knife - Reindeer, Marble house
Fever Ray - Seven ir Stanger than kindness
Robyn - Dance hall queen ir Dancing on my own
Cults - Go outside
CeeloGreen (ar kaip ten) - No ones gonna love you
Ir žinoma mano numylėti A-ha su Summer moved on, Butterfly butterfly, Lifelines, The Bandstand, Velvet, You are the one and SO on.

Ir aš sapnavau, tarsi tai, ką laikiau tikrove, yra sapnas, o sapnas yra tikrovė

miegu kaip šernas ir man vienodai

JEI

Jeigu tavo akys tyli, tai nereiškia, kad ir protas užmigo.
Jei nematai prasmės, tai kam gaišti laiką?
Jei įsivaizduoji neįsivaizduojamus dalykus tai tu jau genijus.
Jei susimauni rašinyje, tai tu lūzeris.
Jei tavo pirštai mėlynuoja, gerk daug karštos arbatos.
O jei tau bloga nežinia ko, tai aplinka nekalta.

pabūkim geri

Kadangi mobiliake sąskaita jau praktiškai tuščia, o "daryti" gerumą Advento metu tiesiog būtina, įdėjau į blogą mažuliuką "Padovanok Kalėdų stebuklą" keturkampiuką, kurį paspaudus 5 centai keliaus vaikams. Tiksliau, jų dovanėlėms.
Taigi, netingėkit, nueikit į pačią pačią blogo apačią ir paspauskit.
Ačiū :)

angel

šiandien

Nušalti subinę, su ja jausti šaltą šaltą ledą ir degančius žandus iš gėdos, atsikelti ir eiti lyg niekur nieko, sutikti Jigną, kai jis pyktas ten kažko ieško, susimauti istorijos kontre, valgyti šokoladą per ilgąją pertrauką, svajoti net tada kai pusto į akis, norėti kolos ar kažko šalto, kai kutena gerklę, valgyti kepenėles pas močiutę, skaičiuoti paskutinius centus ir žinoti, kad savaitgalis suck'ins.
Ir svarbiausia, nusipirkti advento kalendorių ir kiekvieną dieną suvalgyti po VIENĄ GABALIŲKĄ. VIENĄ.

jo

Nebegaliu pakęsti šito šlykštaus kasdienybės skonio. Kasdien, atrodo, jis vis kartesnis ir vis labiau degina. Sumautas šaltis, sumautas sniego trūkumas. Sumautas peršalimas, kurio dėka nesugebu nieko padoriai pasimokyt. Sumauta žieminė striukė, gerokai man per ankšta ir eskimiška. Kvaili pirmokai su savo kietiakiška muzika, kvaila pelė su savo namų darbais, kvailas istorijos kontrolinis kuriam aš greičiausiai nepasiruošiu ir susišiksiu pažymį. Kvaila, visiškai kvaila mano oniomanija. Kvaila aš, galiausiai.
Kvaila tinginystė, sumauta kasdienybė.

DAUGIAU SNIEGO, MAŽIAU ŠALČIO, DAUGIAU ŠYPSENŲ, MAŽIAU KONTROLINIŲ, DAUGIAU PINIGŲ, MAŽIAU ASILŲ KLASIOKŲ.
Pastarieji rmt asilai. Matėt Igną?